Select Page

Ar PGR tyrimai – slaptos vakcinos?

Vis labiau nerimaujama, kad Johnso Hopkinso universitete sukurtas naujoviškas nanotechnologinis įtaisas gali būti panaudotas slaptam COVID19 vakcinos įskiepijimui vakcinomis nepasitikintiems žmonėms.

Šis įtaisas išties egzistuoja, tačiau ar turime pagrindo nerimauti dėl jo panaudojimo minėtu būdu?

Patrickas Smithas hub.jhu.edu paskelbtame straipsnyje (2020 m. lapkričio 25 d.) aiškina:

„Johnso Hopkinso universiteto mokslininkai sukūrė mažyčius žvaigždės formos mikroįrenginius, kurie gali prisikabinti prie žarnyno gleivinės ir į organizmą išskirti juose esančius vaistus. Šį atradimą įkvėpė parazitinės kirmėlės, kurios aštriais dantimis įsikabina į šeimininko žarnyną. Mokslininkų ir biomedicinos inžinierių komandai, sukūrusiai ir išbandžiusiai formą keičiančius mikroįrenginius, imituojančius parazitinės apvaliosios kirmėlės įsitvirtinimą organizmo žarnyne, vadovavo Whitingo inžinerijos mokyklos profesorius Davidas Graciasas ir Johnso Hopkinso uždegiminių žarnyno ligų centro direktorius gastroenterologas Florinas M. Selaru.

Šie mažyčiai teragriperiais (terapiniais griebtuvais, angl. theragrippers) pavadinti įtaisai pagaminti iš metalo ir plonos, formą keičiančios plėvelės. Jie padengti šilumai jautriu parafinu ir yra ne didesni už dulkelę (žr. paveikslėlį toliau).

Šios mikrotechnologijos išradėjai pripažįsta, kad ją naudojant įmanoma į jūsų organizmą, jums nieko apie tai nesužinant, pernešti ir palaipsniui paskleisti bet kokius vaistus.

Gudrybė nepasitikėjimui vakcinomis apeiti?

Kodėl gali prireikti masinės apgaulės – slapto kovai su koronaviruso pandemija skirtų vakcinų naudojimo?

Apklausos rodo smarkai sumažėjusį visuomenės pasitikėjimą vakcinomis.

2019 m. Pasaulio sveikatos organizacija nepasitikėjimą vakcinomis įtraukė į didžiausių grėsmių visuomenės sveikatai dešimtuką. Tik pusė apklaustų suaugusių amerikiečių teigia, kad, atsiradus galimybei, skiepytųsi koronaviruso vakcina. Tai smarkiai sumažėję skaičiai – 2020 m. gegužės mėn. daugiau nei 70 % respondentų nurodė, kad ketina skiepytis.

Politikai ir vakcinų lobistai labiausiai nerimauja dėl didžiulio medikų PASIPRIEŠINIMO vakcinomstik 40 procentų sveikatos priežiūros darbuotojų teigia, kad yra linkę skiepytis.

Tačiau šis nenoras skiepytis nuo COVID nieko nereikš, jei vakciną bus galima slapta įskiepyti paprasčiausiai atliekant visur paplitusį PGR tyrimą (nuotrauka viršuje). Teigiama, kad dulkelės dydžio teragriperiai gali būti įterpti į PGR metodu tiriamiems mėginiams paimti naudojamų tamponėlių galus ir pernešti nieko apie tai nenutuokiančiai „aukai“.

Žinoma, tai visiškai amoralu ir greičiausiai neteisėta, tačiau tikrai įmanoma, remiantis šią savaitę žurnalo „Science Advances“ viršelyje anonsuojamame straipsnyje paskelbtais Hopkinso universiteto komandos tyrimo su gyvūnais rezultatais.

Paprastu, nekaltu milijonams žmonių visame pasaulyje atliekamam COVID19 tyrimui naudojamu tamponėliu virškinamajame trakte įmanoma paskleisti tūkstančius grėsmingų miniatiūrinių teragriperių. Jūs paprasčiausiai nieko nepajusite!

„Šiuos griebtuvus gaubiančiai parafino dangai pasiekus kūno vidaus temperatūrą, įtaisai patys užsiveria ir prisispaudžia prie storosios žarnos sienelės. Užsivėrę mažyčiai, šešiabriauniai įtaisai įsiskverbia į gleivinę ir lieka prisitvirtinę prie storosios žarnos, palaipsniui į organizmą išskirdami juose esančius vaistus. Ilgainiui teragriperiai atsikabina nuo audinių ir dėl virškinamojo trakto raumenų susitraukimų pasišalina iš žarnyno.“

Ar, nesant įrodymų, kad šis scenarijus neįmanomas, galime nesibaiminti, kad mažieji padarėliai bus panaudoti mums nepriimtinais tikslais?

Didėja nepasitikėjimas vakcinomis!

Ko galime imtis? Turime neprarasti budrumo ir reikalauti, kad politikai atsakytų, kada ir ar apskritai šis gąsdinantis medicinos laimėjimas bus panaudotas prieš vis labiau vakcinomis nepasitikinčią visuomenę.

Politinė klasė jau susikompromitavusi šiuo klausimu – ne paslaptis, kad daug aukšto rango politikų turi vakcinas gaminančių kompanijų akcijų. Pavyzdžiui, jau pernai vienas svarbiausių Maisto ir vaistų administracijos (MVA) patarėjų medicinos klausimais pareiškė: Kongresas nupirktas farmacijos kompanijų“.

Prezidentas Donaldas Trumpas nuomonę apie farmacijos kompanijų įtaką Kongresui išsakė su apgailestavimu pareikšdamas:

„Jie skiria milžiniškas pinigų sumas politikams“.

Praėjusių metų rugsėjį Jungtinės Karalystės (JK) vyriausybė paskelbė dokumentą Nepasitikėjimas vakcinomis: gairės ir intervencinės priemonės“.

Šio dokumento skyriuje „Išmoktos pamokos“ (3 psl., 2 pastraipa) atskleidžiama, kaip politikai ketina atsisakančiuosius priversti paklusti jų diktatui:

Išmoktos pamokos: Vienakryptį (iš viršaus į apačią) komunikacijos metodą galima sėkmingai naudoti kai kuriems asmenims ir grupėms, bet ne visiems; sėkmė priklauso nuo nepasitikėjimo pobūdžio ir laipsnio (Jarrett et al., 2015). Sprendžiant nepasitikėjimo problemą, itin svarbu, kad žinią perduotų žinomas / pažįstamas asmuo, kuriuo pasitikima (WHO SAGE, 2014a; Nayar et al., 2019). Nepasitikėjimą vakcinomis ir politinį populizmą sieja panaši varomoji jėga: absoliutus nepasitikėjimas elitu ir ekspertais (Kennedy, 2019). Daugelis ekspertų mano, kad su nepasitikėjimu geriausia kovoti gyventojų lygmeniu (Kumar ir kt., 2016). Išmoktos pamokos pateiktos techninėje ataskaitoje „Intervencinės priemonės nepasitikėjimui vakcinomis mažinti“ (angl. Catalogue of interventions addressing vaccine hesitancy technical report) (ECDC, 2017). Kai kurios šalys įgyvendino privalomojo skiepijimo programas (JAV, Prancūzija – nors ir laikinai), tačiau tyrimų duomenys rodo, kad priėmus sprendimą dėl vienų privalomų skiepų gali sumažėti žmonių skiepijimasis kitomis vakcinomis (Omer et al., 2019). Keliose šalyse taikomos baudos už reikalavimų nesilaikymą (Vokietija, Italija) arba reikalavimas į vaikų priežiūros įstaigas ar mokyklas priimti tik skiepytus vaikus – tai gali padėti padidinti skiepijimąsi (JAV, Australija). Nepaisant alternatyvių skiepijimo kalendorių populiarumo, netirta, ar jų palaikymas nebūtų veiksminga priemonė nepasitikėjimui mažinti (National Research Council, 2013; Feemster, 2016).

https://assets.publishing.service.gov.uk/media/5db80f9fe5274a4a9fd6e519/672_Vaccine_Hesitancy.pdf

Tuo tarpu Jungtinėse Amerikos Valstijose žymusis Baltųjų rūmų koronaviruso darbo grupės vadovas dr. Anthony Fauci jau reiškia nepasitenkinimą didėjančiu visuomenės nerimu dėl vakcinų saugumo.

Fauci teigimu, dėl įtarumo ir nepasitikėjimo vakcinomis nebus lengva paskiepyti didelę visuomenės dalį, ypač mažumų bendruomenėse.

Neseniai atlikta „Gallup“ apklausa parodė, kad tik 48 % JAV spalvotosios rasės žmonių skiepytųsi koronaviruso vakcina, lyginant su 61 % baltaodžių respondentų. Apskritai apie 58 % amerikiečių apklausos respondentų teigė, kad skiepytųsi vakcina.

Mes žinome, kad farmacijos kompanijos, siekdamos paveikti politikus, išleidžia daug daugiau nei bet kuri kita pramonės šaka. Remiantis Jungtinės Karalystės laikraščiu „The Guardian“ (2017 m. spalio 19 d.):

„Per pastarąjį dešimtmetį vaistų gamintojai lobizmui ir Kongreso narių finansavimui skyrė beveik 2,5 mlrd. dolerių.“

Kaip manote, kas lems korumpuotų politikų sprendimus, kai ateis metas veikti?