Kas gi yra tas kibernetinis saugumas ir kodėl jis svarbus?

Šiomis dienomis kibernetinio saugumo svarba net nebėra kvestionuojama. Nuolatos didėjantis kibernetinių atakų kiekis daro vis didesnę žalą įmonėms, valdžios įstaigoms bei individams. Dar iki šiol prisimenama milžiniška Yahoo įmonės ataka 2016-aisiais metais, kurios metu buvo nutekinta daugiau nei vieno milijardo vartotojų duomenys su visa asmenine informacija.

Kibernetinių atakų skaičius kiekvienais metais vis didėja. Pagal PwC įmonės apklausas, Jungtinėse Amerikos Valstijose net 79% įmonių per 2016 metus pranešė aptikę bent po vieną bandymą įsilaužti į jų sistemą, o dar nemažai įmonių manoma net nepastebėjo šių atakų. Internetinio saugumo firma Gemalto nustatė, jog vien 2015-ais metais buvo nutekinta virš 700 milijonų duomenų įrašų. Nuo pat 2011 kibernetinių atakų skaičius stabiliai kilo ir šiai dienai tapo vienu didžiausių pavojų ne tik įmonėms, bet ir valdžios ar viešoms įstaigoms.

Vis daugiau šalių nusprendžia išstumti Kinijos informacinių technologijų gigantę „Huawei“ dėl galimos grėsmės saugumui.

Nors 5G ryšys itin sparčiai stumiamas į priekį įvairių šalių valdančiųjų bei mobiliojo ryšio bendrovių, tačiau ši technologija kelia daug rimtų klausimų apie galimą jos žalą, neišspręstus techninius klausimus ir netgi grėsmę saugumui. Būtent dėl paskutiniosios problemos ne viena šalis nusprendė uždrausti vieną iš didžiausių 5G technologijos lyderių – „Huawei“.

Kontraversiškai vertinama Kinijos informacinių technologijų gigantė palaipsniui tampa vis labiau suvaržyta pasaulinėje rinkoje. Bene didžiausio smūgio „Huawei“ bendrovė sulaukė iš JAV. Šioje šalyje Kinijos kompanijai ne tik uždrausta turėti ką nors bendro su 5G, bet ir nepamatysite naujausių „Huawei“ telefonų bei kitų technologinių įrenginių.[1] Donaldas Trumpas tokius griežtus sprendimus pagrindžia grėsme nacionaliniam saugumui, kadangi „Huawei“ gali šnipinėti šalį ar tam tikras kompanijas ir ypač – per savo telekomunikacijų įrangą.

Pirmosios kalbos apie saugumo spragas buvo pradėtos dar 2012 metais. Tuomet Jungtinių Valstijų rūmų žvalgybos komitetas savo ataskaitoje užsiminė apie įrodymus, jog „Huawei“ gali kelti realią grėsmę šalies saugumui. Šios kalbos išsirutuliojo iki to, jog D. Trumpas uždraudė JAV bendrovėms atlikti sandorius su „užsienio priešais“ ir „Huawei“ buvo išstumta ne tik kaip įvairių prietaisų gamintoja, bet ir iš 5G ryšio plėtros Amerikoje. Manoma, jog būtent per 5G prietaisus yra lengviausia sėkmingai šnipinėti valstybę ir joje esančias kompanijas.

„Huawei“ bendrovė uždrausta ne tik JAV. Įvairius suvaržymus [2] ji patiria ir Australijoje, Vietname, Jungtinėje Karalystėje, Japonijoje, Naujojoje Zelandijoje, Kanadoje. Laikui bėgant tokių valstybių vis daugėja,[3] nors pačios bendrovės pardavimai auga ir šiais metais ji pirmą kartą tapo mobiliųjų telefonų lydere, aplenkdama „Samsung“.[4]

5G ryšys ir valstybinio saugumo klausimai

5G ryšys kelia nerimą dėl saugumo5G technologijos gigantė „Huawei“ vis labiau suvaržoma užsienio valstybių, nes per 5G įrangą gali lengvai sekti šalių ar atskirų kompanijų veiklą.

Nerimas dėl 5G ryšio ir šalių saugumo kurstomas tuo, jog per 5G belaidžio ryšio įrenginius gali būti sekama šalių bei atskirų kompanijų veikla ir perduodama Kinijos saugumo tarnyboms. Kuo šnipinėjimas susijęs su naujuoju penktosios kartos judriuoju ryšiu? Sekimui itin puikiai pasitarnauja 5G technologija, kuri liaupsinama dėl savo greičio, daiktų interneto ir neribotų galimybių ne tik kurti dar pažangesnius įrenginius, bet ir laikyti visą svarbią informaciją virtualioje erdvėje.

Galbūt kai kam tokie aspektai atrodo kaip itin reikalingi šiuolaikiniame pasaulyje, tačiau drauge su didžiule sparta, prie 5G ryšio prijungtų daugybės prietaisų ir visko perkėlimu į internetą neišvengiamai ateina ir saugumo spragos. Kuo daugiau įrenginių bus prijungti prie daiktų interneto ir kuo daugiau įvairios informacijos bus laikoma internetinėje erdvėje, tuo bus didesnė rizika.

Iš tiesų tai nėra tik „Huawei“ problema. Šnipinėjimu gali užsiimti ir kitos valstybės, todėl Europos Komisija ragina nenaudoti 5G prietaisų, kurie buvo pagaminti už Europos Sąjungos ribų.[5] Tačiau kas užtikrins, jog net ir neįsileidus trečiųjų šalių gamintojų, Europos Sąjungos narės netaps lengvomis šnipinėjimo aukomis?

Be to, prie 5G ryšio prijungti prietaisai gali virsti ir pažengusių programišių taikiniu. O jei 5G ryšys ir toliau sėkmingai skinsis kelią pasaulinėje rinkoje, prognozuojama, kad 2025 metais pasaulyje turėtų būti apie 21,5 milijardų prie daiktų interneto prijungtų prietaisų.[6] Tai gali smarkiai padidinti kibernetinių atakų, duomenų vogimo ir šnipinėjimo skaičių ne tik valstybiniame, bet ir privačiame lygmenyje.

5G daiktų interneto kaina – augančios kibernetinės atakos ir nuolatinis duomenų rinkimas

5G daiktų internetas, nors ir skamba patogiai, tačiau gali atnešti didesnę kibernetinių atakų ir duomenų užgrobimo tikimybę.

Tikriausiai kol kas dauguma žmonių vis dar jaučiasi pakankamai saugūs internetinėje erdvėje ar naudodami savo išmanųjį telefoną. Tačiau drauge su 5G ryšio atkeliavimu į rinką viskas gali smarkiai pasikeisti. Išaugęs prie daiktų interneto prijungtų įrenginių kiekis leis įvairius prietaisus naudoti tiesiog belaidžio ryšio pagalba. Su telefonu atsirakinti duris ar įjungti dulkių siurblį atrodys tik smulkmena, palyginus su tokiomis technologijomis kaip savaeigiai automobiliai, robotų atliekamos operacijos ar tą pačią sekundę gaunami didžiuliai duomenų kiekiai. Bet visa tai gali turėti labai dideles saugumo spragas.

Atotrūkis tarp naujų technologijų ir jų apsaugojimo nuolat didėja, o 5G tik dar labiau pagilins šią problemą.[7] 5G analizės metu išaiškėjo, jog ši technologija ne tik yra per mažai ištyrinėta ir per menkai išbandyta, bet ir padidins kibernetinių atakų kiekį bei mūsų priklausomybę nuo 5G prietaisų kritiškai svarbiais atvejais.[8]

Jei iki šiol didžiausią nerimą kėlė per elektroninius laiškus ar įvairius internetinius puslapius parsisiunčiami virusai, su 5G ši grėsmė persikels į visai kitą lygį. Didžiuliai duomenų kiekiai, kuriuose bus svarbi ir jautri su jumis susijusi informacija, gali būti pagrobiami, ištrinami ar stebimi. Visi duomenys – tai ne tik jūsų pačių kaupiami laiškai, nuotraukos, ar valstybės saugoma jūsų sveikatos istorija. Prie daiktų interneto prijungti prietaisai taip pat rinks ir kaups informaciją, o ji gali virsti dar vienu programišių taikiniu. Su naujausiomis technologijomis bus galima sekti kiekvieną jūsų žingsnį realiuoju laiku, be jokio uždelsimo. Juk kaip ir žadama, 5G technologija bus tokia greita, jog vėlavimas beveik išnyks, o tai puikiai pasitarnaus ir kur kas juodesniems tikslams nei ta teigiama technologinė pažanga, apie kurią kalbama reklamuojant 5G ryšį.

Tad pakankamai neapgalvotas 5G ryšio stūmimas į rinką veikiau atrodo kaip didelės saugumo problemos sukūrimas, o ne technologinis šuolis į priekį. Prie kibernetinio saugumo klausimų pridėjus dar ir mokslininkų perspėjimus apie galimą žalą sveikatai ir aplinkai, 5G ryšys vis labiau skamba kaip Trojos arklys, o ne sveikintina technologija.

Šaltiniai:

  1. ^ Roger Cheng. Why some of the flashiest Android phones aren’t in the US. CNET.
  2. ^ Sean Keane. Huawei ban timeline: India will reportedly phase Huawei gear out as border tensions rise. CNET.
  3. ^ Bryan Lynn. After Britain, Could Germany Be Next to Ban Huawei 5G Technology?. Learning English.
  4. ^ Sherisse Pham. Samsung slump makes Huawei the world’s biggest smartphone brand for the first time, report says. CNN.
  5. ^ Chris Duckett. Europe warns 5G will increase attack paths for state actors. ZDNet.
  6. ^ State of the IoT 2018: Number of IoT devices now at 7B – Market accelerating. IoT Analytics.
  7. ^ Maria Sirbu. Security concerns in a 5G era: are networks ready for massive DDoS attacks?. The Cyber-Security Source.
  8. ^ Mike Elgan. How to Prepare for the Coming 5G Security Threats. Security Intelligence.