Select Page

Covid-19 : Faktai

1. Mirštamumas: Pagal naujausius imunologinius tyrimus, covid-19 infekcijos mirštamumo rodiklis (IFR) daugumoje valstybių bendrai populiacijoje yra apytikriai nuo 0,1% iki 0,5%. Tai gali būti palyginama su vidutiniu mirštamumo lygiu per gripo pandemiją 1957 ir 1968 metais.

2. Gydymas: Aukštos rizikos asmenims, arba asmenims, kuriems tenka didesnė susidūrimo su virusu galimybė, būtinas ankstyvas arba profilaktinis gydymas , idant būtų išvengta ligos progresavimo ir hospitalizacijos. Remiantis daugybe tarptautinių tyrimų, ankstyvas covid gydymas gali sumažinti hospitalizacijos būtinybę ir mirčių skaičių iki 75proc.

3. Amžiaus grupės: Daugumoje šalių vidutinis mirštančiųjų nuo covid amžius virš 80 m, ir tik apie 5% mirusiųjų neturėjo ankstesnių rimtų sveikatos sutrikimų. Lyginant su pandeminio gripo mirštamumu, mirštamumas nuo covid prilygsta normaliam mirštamumo lygiui ir proporcingai jį kelia.

4. Slaugos namai: Daugumoje vakarų valstybių iki dviejų trečdalių visų covid mirčių įvyko slaugos namuose, kur ir taip reikalinga padidinta rūpyba žmonėmis. Kartais sunku pasakyti, ar slaugos namų gyventojai mirė nuo covid ar nuo ilgalaikio streso ir izoliacijos.

5. Perviršinis mirštamumas: 2020 m. daugumoje Vakarų valstybių pandemija padidino mirštamumo lygį 5%-15%. Iki 30% papildomų mirčiųbuvo sąlygotos ne covid, bet kitų netiesioginių pandemijos faktorių ir uždarymų (pvz.: dėl retesnio vėžio ar infarktų gydymo).

6. Antikūnai: 2020 metų pabaigoje antikūnų serologinis paplitimas buvo 10%-30% populiacijos daugumoje vakarų valstybių. Ties 30% antikūnų serologiniu paplitimu buvo stebimas didžiulis infekcijos lygio sumažėjimas daugumoje regionų.

7. Simptomai: Iki 40% visų infekuotų žmonių nepasireiškia jokie simptomai, 95% pasireiškia daugiausiai švelnūs ir vidutinio sunkumo simptomai, kas nereikalauja hospitalizacijos. Lengvos infekcijos gali būti susiję su imuninėmis T-ląstelėmis nuo ankstesnių įprastų peršalimo koronavirusinių infekcijų. Ankstyvas ambulatorinis gydymas gali smarkiai sumažinti hospitalizacijos poreikį.

8. Ilgai trunkantis covid: Apie 10% simptominių pacientų praneša apie užsitęsusius covid simptomus, kurie trunka kelias savaites ar mėnesius.Tai taipogi taikoma ir jaunesniems bei anksčiau buvusiems sveikiems asmenims su stipriu imuniniu atsaku. Post-virusinis sindromas yra žinomas ir po sunkių gripo infekcijų.

9. Perdavimas: Dabartinėmis žiniomis pagrindinis viruso plitimo būdas yra uždarose patalpose oro lašeliniu būdu žmogui kalbant arba kosint. Galimybė užsikrėsti šiuo būdu atvirose erdvėse taip pat kaip ir galimybė užsikrėsti nuo daiktų paviršių yra menka. Koronoviruso sezonas 6iauriniame pusrutulyje trunka maždaug nuo lapkričio iki balandžio mėnesio.

10. Kaukės: Beveik nėra mokslinių tyrimų, įrodančių medžiaginių kaukių efektyvumą bendroje populiacijoje. Daugumoje šalių privalomas kaukių dėvėjimas negali sulėtinti epidemijos. Neteisingai naudojamos kaukės gali net padidinti užsikrėtimo riziką.

11. Vaikai ir mokyklos: Kitaip nei gripo atveju, covid infekcijos ir perdavimo rizika vaikų grupėje yra labai maža. Todėl nebuvo ir nėra jokių medicininių priežasčių mokyklų uždarymui arba kitoms priemonėms, orientuotoms į vaikus.

12. Kontaktų nustatymas: 2019 m PSO gripo pandemijos studijoje padaryta išvada, jog iš medicininės perspektyvos, „kontaktų nustatinėjimas yra nerekomenduojamas jokiomis aplinkybėmis“. Kontaktų nustatymo programėlės mobiliuosiuose telefonuose taip pat nepasiteisino.

13. PGR testai: Tarptautiniu mastu naudojami testai rodo klaidingai teigiamus arba klaidingai neigiamus rezultatus arba reaguoja į neinfekcinius virusų fragmentus, likusius nuo anksčiau turėtų infekcijų. Todėl labai svarbus parametras yra ciklų skaičius arba ct vertė.

14. Viruso mutacijos: Korona viruso mutacijos, taip pat kaip ir gripo, yra dažnas reiškinys. Dauguma šių mutacijų yra mažareikšmės, tačiau kai kuriais atvejais gali sąlygoti padidintą perdavimo galimybę, virulentiškumą ar imuninio atsako išvengimą.

15. Uždarymai: Priešingai nei ankstyva griežta valstybių sienų kontrolė, ‚uždarymai‘ neturėjo didesnio poveikio pandemijai. Pasak Jungtinių Tautų, tokie uždarymai gali 1.6 mlrd. žmonių gyvenimus pastatyti didžiulei rizikai, o 150mln vaikų pastūmėti į skurdą.

16. Švedija: Iki šiol mirštamumas Švedijoje buvo stipraus sezoninio gripo ribose ir artimas ES vidurkiui. 60% mirčių įvyko slaugos namuose, kurie nebuvo pakankamai greitai apsaugoti. Vidutinis mirštančiųjų Švedijoje amžius 84 metai.

17. Vakcinos: Klinikiniai tyrimai rodo gan gerą vakcinų apsaugą nuo covid. Tačiau kol kas mažai žinoma apie ilgalaikį efektyvumą ir saugumą. Kai kuriais retais atvejais yra pranešta apie staigias mirtis arba rimtus šalutinius poveikius po vakcinacijos covid vakcina.

18. Žiniasklaida: Dauguma žiniasklaidos pranešimų buvo neprofesionalūs, sustiprino paniką ir baimę bei privedė prie covid letališkumo ir mirštamumo išdidinimo. Kai kurie žiniasklaidos kanalai netgi naudojo manipuliacinius vaizdus bei video, idant situacija būtų dar labiau dramatizuota.

19. Viruso kilmė: Naujojo koronaviruso kilmė lieka neaiški. Kol kas įtikimiausi įrodymai kreipia į covid pneumonijos atvejį Kinijos kasyklose 2012 metais. Tuomet buvo paimti viruso pavyzdžiai, kurie saugomi ir tiriami Virusologijos Institute Wuhane.

20. Stebėjimas/žvalgyba: NSA (JAV Nacionalinė Saugumo Agentūra) informacijos viešintojas Edward Snowden įspėjo, kad covid pandemija gali būti naudojama globalios žvalgybos plėtrai. Daugelio šalių vyriausybės apribojo fundamentalias teises, naudoja stebėjimą dronais bei paskelbė planus įvesti biometrinius vakcinacijos pasus.

Šis tekstas pasirodė 2021 m. kovo mėn. pavadinimu „Facts about Covid-19“ svetainėje „Swiss Policy Research“.

About The Author

gojauskelias