Select Page

Gojaus Kelias kreipiasi pagalbos į Generalinę Prokuratūrą

Generalinės prokuratūros                                                                                    

Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorui                                                             

Rinktinės g. 5a, Vilnius

PRAŠYMAS

dėl pažeisto viešojo intereso gynimo

Atkreipiame Jūsų dėmesį į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 202­0 m. birželio 3 d. priimtą nutarimą Nr. 577 dėl Lietuvos Respublikos penktosios kartos judriojo ryšio (5G) plėtros 2020 – 2025 m. gairių patvirtinimo (toliau – Gairės[1]). Gairių tikslas – užtikrinti efektyvią ir sparčią penktosios kartos judriojo ryšio (toliau – 5G ryšys) plėtrą Lietuvoje iki 2025 metų, todėl Gairėmis atsakingoms valstybės institucijoms pavedama įgyvendinti konkrečias priemones, kurias įgyvendinus būtų sudarytos palankios sąlygos Lietuvoje diegti ir plėtoti 5G ryšį.

Mūsų nuomone, Gairės priimtos skubotai, nes jokie sveikatos rizikos vertinimai ar tyrimai Lietuvoje atlikti nebuvo, o pasauliniu mastu egzistuojanti mokslinė informacija neleidžia teigti, kad 5G ryšys nepakenks visuomenės sveikatai (vertinant (ypač) ir ilgalaikę perspektyvą).

Mes manome, kad situacija, kuomet tam tikros įrangos, technologijos naudojimo poveikis žmogaus sveikatai yra pilnai neištirtas ir nepatvirtintas tos technologijos nepavojingumas, kelia tiesioginę grėsmę kaip kiekvienam atskiram Lietuvos Respublikos piliečiui, taip ir visai mūsų visuomenei bei pačiai Lietuvos valstybei.

Be to, priimant Gaires, nebuvo atsižvelgta ir į egzistuojančius neigiamus mokslininkų vertinimus dėl 5G ryšio. Žemiau teikiame nuorodas į mokslu grįstus teiginius, kurie patvirtina, jog 5G ryšio poveikis žmogaus sveikatai yra pilnai nenustatytas. Lietuvos mokslininkų sąjunga nuo 1989 metų  leidžia mokslinį leidinį „Mokslo Lietuva“, kuris yra sudėtinė portalo mokslasplius.lt dalis. Paminėtame leidinyje nebuvo ir nėra skelbiamos pseudomokslinės idėjos, ne mokslininkų, o sąmokslo teorijų skleidėjų įžvalgos. Taigi, žemiau pateikiame Jums nuorodas į pirminius šaltinius „Mokslo Lietuvoje“ tų Lietuvos mokslininkų, kurių profesinis pasirengimas leidžia protingai kalbėti apie 5G ryšio pasekmes žmogaus sveikatai:

  1. VGTU Fundamentinių mokslų fakulteto profesoriaus dr. Artūro Juknos 2020 m. spalio 29 d. publikacija „Lietuvoje rengiamasi didinti spinduliuotės sveikatingumo normas. Ką reikia žinoti?“. Šaltinis skelbtas: http://mokslolietuva.lt/2020/10/lietuvoje-rengiamasi-didinti-spinduliuotes-sveikatingumo-normas-ka-reikia-zinoti/;
  2. Klinikinės embriologės-andrologės Aušros Blažėnienės 2020 m. gruodžio 10 d. publikacija „Elektromagnetinės bangos ir reprodukcinė sistema“. Šaltinis skelbtas: http://mokslolietuva.lt/2020/12/elektromagnetines-bangos-ir-reprodukcine-sistema/;
  3. Vilniaus universiteto profesoriaus, kardiologo Alfonso Vainoro 2020 m. gruodžio 10 d. publikacija „Kardiologo pastebėjimai“. Šaltinis skelbtas: http://mokslolietuva.lt/2020/12/kardiologo-pastebejimai/;
  4. Gydytojos onkologės-terapeutės doc. Rasos Jančiauskienės 2020 m. gruodžio 10 d. publikacija „Onkologų duomenys“. Šaltinis skelbtas: http://mokslolietuva.lt/2020/12/onkologu-duomenys/;
  5. Vilniaus universiteto profesoriaus, habilituoto daktaro Leonido Sakalausko 2020 m. lapkričio 30 d. publikacija „Ar 5G pavojingiau už Astravo AE“? Šaltinis skelbtas: http://mokslolietuva.lt/2020/11/ar-5g-pavojingiau-uz-astravo-ae/;
  6. Mykolo Romerio universiteto profesoriaus Danieliaus Serapino 2020 m. gruodžio 28 d. įžvalga „Genetikai perspėja“. Šaltinis skelbtas: http://mokslolietuva.lt/2020/12/genetikai-perspeja/;
  7. Profesoriaus, fiziko ir informatiko,  Dariaus Plikyno publikacija 2020 m. gruodžio 28d.  publikacija „Poveikio vertinimas“. Šaltinis skelbtas: http://mokslolietuva.lt/2020/12/poveikio-vertinimas/;

Šį, aukščiau išdėstytą Lietuvos mokslininkų susirūpinimą pagrindžia ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro skelbiama informacija, apibendrinanti užsienio mokslininkų žinias. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras skelbia apie tyrimų dėl 5G galimo poveikio nepakankamumą bei tebevykstančias mokslininkų diskusijas (viešai prieinama: https://nvsc.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/5g-lietuvoje), kurių metu nustačius neigiamą poveikį, reikėtų mažinti leidžiamas ribines EML vertes, o būtent:

– „Mobilaus ryšio, įskaitant ir 5G ryšį, pagrindinis sveikatai įtaką darantis veiksnys yra EML“ [pastaba: elektromagnetinis laukas];

– „manoma, kad EML lygis dėl 5G technologijos diegimo neturėtų reikšmingai padidėti“;

– „Pagrindinis ir geriausiai ištirtas radijo dažnio EML biologinis poveikis yra terminis (šiluminis). Pagal šį poveikį yra nustatyti EML lygiai (EML intensyvumo parametrų leidžiamosios vertės), kurie turi apsaugoti žmones nuo neigiamo EML poveikio. Mokslo bendruomenė tiria ir kitus EML poveikius (EML poveikį onkologiniams susirgimams, miegui, vaisingumui, genotoksiškumui, hematoencefalinio barjero pralaidumui, padidėjusiam jautrumui, pažintinėms, psichomotorinėms ir atminties funkcijoms)“;

– „mokslinės diskusijos dėl EML neterminio poveikio tebesitęsia“;

– „EML intensyvumo parametrų leidžiamosios vertės turės būti peržiūrimos, jeigu bus moksliškai įrodyti radijo dažnio EML kiti, neterminiai, poveikiai“.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras nukreipia ir į kitus šaltinius – Vilniaus Gedimino technikos universiteto 2012 m. išleistas Nejonizuojančiosios spinduliuotės valdymo metodines rekomendacijas (viešai prieinama: http://www.nvspl.lt/nvspl/m/m_files/wfiles/file219.pdf , kurios patvirtina tą patį faktą, kad EML poveikius svarbu nustatyti, nes tai turi reikšmės reguliavimui:

„Elektrinės biologinių sistemų savybės taip pat kinta labai plačiu intervalu tiek erdvės, tiek laiko atžvilgiu. Dėl šių sunkumų elektromagnetinių laukų poveikio gyviesiems organizmams ir žmonių sveikatai tyrimai vyksta lėtai. Sąveikos mechanizmų supratimas, o ypač sąveikos sričių gyvosiose sistemose, kuriose pasireiškia elektromagnetinių laukų efektai, nustatymas galėtų leisti planuoti tikslius eksperimentus ir padėtų įvertinti konkrečius specifinius elektromagnetinių laukų intensyvumus, ties kuriais pasireiškia vieni ar kiti pažeidimai.“

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras į išsikeltą klausimą „Ar 5G gali turėti poveikį žmogaus sveikatai?“ atsako, nurodydamas poveikio žmogaus sveikatai veiksnį ir nurodydamas, kokiose poveikio žmogaus sveikatai srityse tyrimų dar trūksta (patikimų tyrimų nepakanka, būtina toliau tirti), o būtent:

– „Mobiliojo ryšio poveikį žmogaus sveikatai gali daryti šio ryšio varomoji jėga, t. y. elektromagnetinis laukas“;

– „Onkologinės ligos: Klausimas, ar radijo dažnio EML gali sukelti ar skatinti vėžį, iki šiol yra mokslinių tyrimų objektas“;

– „PSO Tarptautinės vėžio tyrimų agentūros (IARC, angl. International Agency for Research on Cancer) ekspertų grupė atlikusi vėžio dėl EML poveikio publikuotų tyrimų vertinimą, 2011 m. EML klasifikavo kaip 2B grupės, t. y. galimai kancerogenišką žmonėms veiksnį. <…> PSO rekomendavo tyrėjams atlikti ilgalaikio mobiliųjų telefonų naudojimo poveikio sveikatai vertinimus, ypač tarp vaikų ir paauglių“;

– „EML poveikio ląstelėms ir jų chromosomoms (genotoksinio ir ne genotoksinio poveikio) esant mažesnei už ribinę EML ekspozicijai in vitro tyrimai šio poveikio nenustatė, tačiau kai kuriais atvejais buvo pastebėti dezoksiribonukleininės rūgšties (DNR) grandinės trūkiai ir vijų defektai“;

– „Miegas: <…> Vieningos mokslininkų nuomonės dėl EML poveikio miegui nėra“;

– „Vaisingumas: <…> EML, kurio elektromagnetinio lauko intensyvumas viršija leidžiamąsias vertes, gali pakenkti reprodukcijai ir vystymuisi dėl reprodukcinių organų įšilimo virš 1°C. Yra duomenų, kad sėklides, kiaušides, spermatozoidus, kiaušialąstes, vaisių temperatūros padidėjimas veikia neigiamai. SCENIHR nuomone EML poveikio vyrų vaisingumui vertinti nepakanka patikimų tyrimų. <…> ICNIRP, SCENIHR ir PSO mano, kad būtini tolimesni tyrimai“.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras nukreipia ir į kitus šaltinius – Vilniaus Gedimino technikos universiteto 2012 m. išleistas Nejonizuojančiosios spinduliuotės valdymo metodines rekomendacijas (viešai prieinama: http://www.nvspl.lt/nvspl/m/m_files/wfiles/file219.pdf , kuriose kalbama apie elektromagnetinio lauko poveikio gyviems organizmams ir žmonėms tyrimų sudėtingumą, o būtent:

– „Australijoje, JAV, Norvegijoje ir Švedijoje atlikti tyrimai parodė neigiamą įtaką mobiliųjų telefonų vartotojų sveikatai: sukeliami galvos skausmai, atsiranda klausos, regėjimo pakitimų, atminties susilpnėjimas, galvos svaigimas, kaklo ir veido odos paraudimas bei niežėjimas, karščio jausmas aplink ausį ir veido bei kaklo srityje. Visi šie paminėtieji simptomai yra trumpalaikiai, atsirandantys pokalbio metu ar praėjus kuriam laikui po pokalbio. Simptomai paprastai išnyksta po kelių ar keliolikos valandų. Ryšys tarp elektromagnetinės spinduliuotės ir onkologinių ligų jau seniai kruopščiai tiriamas. Tiriamos ir sąlygos, lemiančios nepalankias pasekmes. Šiuo metu sukaupta užtenkamai eksperimentinės medžiagos, leidžiančios abejoti, ar pagrįstai parengti galiojantys standartai, kurie atsižvelgia vien į šiluminį elektromagnetinio spinduliavimo poveikį. Tačiau nustatyti naujus standartus trukdo akivaizdžių priklausomybės tarp dozės ir pasekmių įrodymų stoka, nes, kaip jau aptarėme anksčiau, EMB ir biologinių objektų tyrimai yra komplikuoti.“

Komisijos teikiamoje 1999 m. liepos 12 d. Tarybos rekomendacijos (1999/519/EB) dėl elektromagnetinių laukų (0 Hz–300 GHz) poveikio žmonėms apribojimo taikymo ataskaitoje – Antrojoje įgyvendinimo ataskaitoje (2002–2007 m.) (viešai prieinama: https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/HTML/?uri=CELEX:52008DC0532) teigiama, kad elektromagnetinė spinduliuotė daro poveikį visuomenei, o tą poveikį būtina reguliariai persvarstyti ir tęsti mokslinius tyrimus, o būtent:

„Elektromagnetiniai laukai (toliau – EML), kuriuos skleidžia vis įvairesni elektros ir elektroniniai prietaisai bei įtaisai, daro poveikį visuomenei. Tam tikromis sąlygomis EML gali daryti biologinį poveikį. <…> Valstybės narės atsakingos už gyventojų apsaugą nuo galimų pavojų jų sveikatai. <…> Rekomendacijoje  Komisija raginama reguliariai persvarstyti galimą EML poveikį sveikatai. <…> Šis dokumentas yra antroji ataskaita, <…> ataskaitoje išdėstyti naujausi duomenys apie iniciatyvas, kurių Komisija ėmėsi siekdama persvarstyti turimas mokslines žinias. <…> Valstybės narės atsako už gyventojų apsaugą nuo galimos dėl EML poveikio kylančios grėsmės ir gali taikyti griežtesnius apribojimus, nei nustatytieji rekomendacijoje. <…>  Šiuo metu galiojantys „pagrindiniai apribojimai“ ir „kontroliniai lygiai“ grindžiami 1998 m. Tarptautinės apsaugos nuo nejonizuojančiosios spinduliuotės komisijos (ICNIRP) gairėmis, parengtomis atsižvelgiant į trumpalaikį EML poveikį. <…>  Atsižvelgdamas į abejones ir į tai, kad trūksta mokslinių duomenų apie ilgalaikį ir nedidelį EML poveikį, SCENIHR rekomendavo toliau tęsti mokslinius tyrimus. <…> 2007 m. Atsirandančių ir naujai nustatomų sveikatos pavojų mokslinis komitetas (SCENIHR) <…> nustatė turimų mokslinių žinių spragų ir sritis, kur būtini tolesni moksliniai tyrimai ir nacionaliniu, ir Europos lygmeniu.“

Papildomai teikiame teismo medicinos eksperto Pauliaus Petreikio specialisto išvadą Nr. 0219/20 dėl 5G ryšio poveikio sveikatai, kurioje paminėtas teismo medicinos ekspertas patvirtina, kad „Šiai dienai elektromagnetinės spinduliuotės galimas poveikis negali būti vertinamas kaip tikrai saugus (nekenksmingas sveikatai), nes nepakanka mokslinių duomenų tokiam teiginiui. Tai galima būtų teigti tik surinkus pakankamai mokslinių duomenų – atlikus tyrimų, kurie yra sudėtingi ir ilgai trunkantys“.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucijos) 53 straipsnis nustato, kad valstybė rūpinasi žmonių sveikata bei kad valstybė ir kiekvienas asmuo privalo saugoti aplinką nuo kenksmingų poveikių. Tai fundamentalūs konstituciniai reikalavimai, išreiškiantys mūsų valstybės požiūrį į žmogaus sveikatą ir mus supančią aplinką. Vyriausybės patvirtintos Gairės prieštarauja Konstitucijos 53 straipsniui, kadangi mokslininkų bendruomenėje paviešinta daugybė mokslinių straipsnių, bei tyrimų, kurie patvirtina, jog 5G ryšio poveikis žmogaus sveikatai yra nevisiškai nustatytas, todėl galiojančios Gairės ne tik, kad tikėtinai kenkia ir kenks visuomenės sveikatai, bet ir būsimas žalos mastas nėra iki galo ištirtas.

Konstitucinis Teismas yra pasisakęs, kad viešasis interesas – tai visuomenės ar jos dalies interesai, kuriuos valstybė, vykdydama savo funkcijas, įpareigota užtikrinti ir tenkinti. Jis suprantamas kaip objektyviai egzistuojantis teisėtas asmens ar asmenų grupės lūkestis, kurį asmuo (asmenų grupė) puoselėja teisinėje valstybėje ir kuris išeina už privataus intereso ribų. Viešojo intereso, kaip valstybės pripažinto ir teisės ginamo visuomeninio intereso, įgyvendinimas yra viena svarbiausių pačios visuomenės egzistavimo ir raidos sąlygų (Konstitucinio Teismo 1997 m. gegužės 6 d., 2001 m. balandžio 2 d., 2005 m. gegužės 13 d. nutarimai).

Atsižvelgiant į tai, kad LR Vyriausybė įpareigojo kitas valstybės institucijas atlikti technologijos, dėl kurios saugumo duomenų nepakanka, diegimo ir įgyvendinimo priemones, tokiu būdu pažeisdama konstitucinę pareigą rūpintis žmonių sveikata, iškilo būtinybė ginti viešąjį interesą – užtikrinti, kad visuomenės sveikatai nebūtų pakenkta diegiant naujas technologijas, dėl kurių saugumo duomenų trūksta (ir kompetentingos pasaulio sveikatos institucijos ragina tęsti mokslinius tyrimus, kad tuos pavojus išsiaškinti).

Konstitucijos 118 straipsnyje nustatyta, kad prokuroras įstatymo numatytais atvejais gina asmens, visuomenės ir valstybės teises bei teisėtus interesus. Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad prokurorai gina viešąjį interesą, kai nustato teisės akto pažeidimą, kuriuo pažeidžiamos asmens, visuomenės, valstybės teisės ir teisėti interesai, ir toks pažeidimas laikytinas viešojo intereso pažeidimu.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, prašome ginti viešąjį interesą ir užtikrinti, kad naujos technologijos, dėl kurių saugumo nėra duomenų pasauliniu mastu, nebūtų diegiamos Lietuvos Respublikoje, o Lietuvoje būtų inicijuoti tyrimai galimam poveikiui žmogaus sveikatai nustatyti.

Priedas:

  • Teismo medicinos specialisto išvada Nr. 0219/20.

Pagarbiai,

Direktorius Tautvydas Taparauskas


TEISMO-MEDICINOS-SPECIALISTO-išvada

About The Author