Kaip mobiliojo ryšio pramonė naudoja mokslines žinias, pagal Tarptautinę apsaugos nuo nejonizuojančios spinduliuotės komisiją (ICNIRP) lyginant su Nacionaline toksikologijos programa (NTP)

Franz Adlkofer, nepriklausomų tyrimų fondas „Pandora“

Mobiliojo ryšio technologijų plėtra, pradedant nuo 1G iki 5G ryšio dabar, yra beveik beprecedentė sėkmės istorija. Ir ji buvo įmanoma tik todėl, kad šios pramonės srities ekspertai manė, kad radijo dažnio spinduliuotė ir jos moduliacijos (panašios į matomą šviesą) biologiškai nekenksmingos. Jie buvo įsitikinę, kad saugios spinduliuotės normos patikimai saugo žmones tik nuo ūmaus šiluminio radijo dažnio spinduliuotės poveikio, būdingo sistemai. Biologinį, nustatytų saugių normų neviršijančios spinduliuotės, poveikį visiškai atmetė, nes jo buvimas neva prieštaravo fizikos dėsniams. Taigi techniniam radijo dažnio spinduliuotės panaudojimui mobiliajam ryšiui beveik nebuvo apribojimų. Dvejones dėl to, ar ši spinduliuotė kenksminga, kurios kilo kartu su šia technologija, mobiliojo ryšio pramonė atmetė, kaip klaidingas ir neturinčias pagrindo. Teoriją palaikantys mokslininkai, kurių palanki nuomonė buvo gerokai svarbesnė nei jų kvalifikacija, buvo dosniai finansuojami ir pasinaudojant politiniais ryšiais paskiriami į nacionalines ir tarptautines patariamąsias ir sprendimus priimančias institucijas.

Tarptautinės apsaugos nuo nejonizuojančiosios spinduliuotės komisijos (ICNIRP) įsteigimas 1992 m. buvo svarbus žingsnis siekiant mobiliojo ryšio pramonės interesų. Tai nevyriausybinė organizacija.

Tuometiniam PSO EMF (elektromagnetinių laukų) projekto vadovui Michaelui Repacholi pavyko pasiekti, kad šią grupę oficialiai pripažintų PSO, taip pat ES ir daugelis valstybių narių, įskaitant Vokietiją. M. Repacholi, pirmasis ICNIRP pirmininkas, o vėliau − garbės narys, pasitraukęs iš PSO 2006 m. po įtarimų korupcija ir radęs naujas konsultanto pareigas Amerikos elektros tiekimo įmonėje. Svarbiausia ICNIRP užduotis yra nustatyti nejonizuojančiosios spinduliuotės, įskaitant radijo dažnio spinduliuotę, saugias normas. Komisijos sprendimai yra nepaprastai svarbūs mobilaus ryšio pramonės ekonominiam ir strateginiam planavimui. ICNIRP, kurios nariai įsitikinę radijo dažnio spinduliuotės nekenksmingumu, niekada nepakeitė savo požiūrio, nepaisant visų šioje srityje nuo 1992 m. atliktų mokslinių tyrimų. Norint užtikrinti, kad mobiliojo ryšio pramonė galėtų visą laiką pasikliauti ICNIRP, išėjusio nario pareigų perėmimą reglamentuoja įstatai. Likę nariai naująjį narį pasirenka remdamiesi tarpusavio supratimu. Kartu su kitomis minėtomis grupėmis ICNIRP užtikrina, kad mobilaus ryšio pramonė dominuotų ne tik techninių (kuriuos privalo atlikti), bet ir biologinių, tyrimų srityje žmonių sveikatos sąskaita. Kas prieš ką?

Žemiau esančioje iliustracijoje aiškiai matosi kaip glaudžiai susiję asmenys akivaizdžiai turintys interesų konfliktų.

Dabartinę mobiliojo ryšio pramonės ir nepriklausomo mokslo diskusijos situaciją iliustruoja šis pavyzdys. Pramonę atstovauja ICNIRP, o nepriklausomą mokslą − JAV Nacionalinė toksikologijos programa (NTP). NTP neseniai baigė iki šiol didžiausią atliktą gyvūnų vėžio tyrimą šioje srityje ir pateikė įrodymų, kad mobiliojo ryšio spinduliuotė gali turėti kancerogeninį poveikį. Tačiau ICNIRP vis dar laikosi nuomonės, kad NTP tyrimo rezultatai vis dėlto neįrodo, kad tokia spinduliuotė sukelia vėžį.

NTP tyrimo rezultatų santrauka

Žurnalas „The IEEE Microwave Magazine“ neseniai paskelbė Jameso C. Lino straipsnį „Aiškūs mobiliųjų telefonų radijo dažnio spinduliuotės vėžio rizikos įrodymai“ (1). Profesorius J. C. Linas yra Ilinojaus universiteto Čikagoje elektrotechnikos, bioinžinerijos, fiziologijos ir biofizikos profesorius emeritas. Nuo 2004 iki 2016 m. jis buvo ICNIRP narys, o nuo 2008 iki 2012 m. buvo šios komisijos III-iojo nuolatinio komiteto pirmininku. Kartu su dar 13 mokslininkų (dviem elektros inžinieriais, dešimčia patologų ir toksikologų bei vienu biostatistikos specialistu), iš kurių nė vienas nedirba mobiliojo ryšio pramonėje, prof. Liną Nacionalinis aplinkos sveikatos mokslų institutas (NIEHS) pakvietė dalyvauti komisijos, kuri turėjo atlikti NTP pranešimų projektų apie vėžio vystymąsi veikiant mobiliojo ryšio spinduliuotei tarpusavio vertinimą, posėdyje. Greta kitų pasekmių, šiuose pranešimuose teigiama, kad visą gyvenimą trunkantis spinduliuotės poveikis žiurkėms gali sukelti piktybinius navikus, pvz., smegenų glijomas ir graužikų patinų širdies švanomas.

NTP rezultatų patikimumą skirstė į penkias kategorijas: „aiškūs įrodymai“ ir „esama tam tikrų įrodymų“ teigiamoms išvadoms, „abejotini įrodymai“ neužtikrintiems rezultatams, „nėra įrodymų“, kad nėra pastebimo poveikio, ir „neadekvatus tyrimas“ rezultatams, kurių negalima įvertinti dėl eksperimentinių trūkumų. Šia schema naudojosi ir komisijos nariai. Rezultatas buvo toks:

  1. Ekspertų grupės patologai ir toksikologai rekomendavo daryti išvadą, kad esama statistinio reikšmingumo ir „aiškių įrodymų“, kad tiek GSM, tiek CDMA moduliuota radijo dažnio spinduliuotė sukėlė piktybinės švanomos, reto naviko, atsiradimą žiurkių patinų širdyje. Vis dėlto žiurkių patelių švanomos rizika buvo tik „abejotinas įrodymas“. Be to, buvo pastebėta, kad radijo dažnio spinduliuotės veikiamiems žiurkių patinams ir patelėms pasireiškė neįprasti kardiomiopatijos, t.y., širdies audinio pažeidimo, atvejai.
  2. Be to, ekspertų grupė rekomendavo išvadą, vėlgi pagrįstą statistiniu reikšmingumu, kad aptikta žiurkių patinų smegenų patologija yra „tam tikras įrodymas“, rodantis nuo radijo dažnio spinduliuotės priklausantį kancerogeninį poveikį, konkrečiai sukeliantį gliomą. Remiantis išvadomis, dėl piktybinės gliomos išsivystymo žiurkių patelėms, buvo nuspręsta, kad tai tik „abejotini įrodymai“.
  3. Ekspertų grupė taip pat padarė išvadą, kad antinksčiuose esama radijo dažnio spinduliuotės kancerogeninio poveikio „tam tikrų įrodymų“. Spinduliuotės paveiktų žiurkių patinų feochromocitomų skaičius buvo žymiai didesnis lyginant su kontroliniais gyvūnais, kurie nebuvo veikiami spinduliuotės. Spinduliuotės paveiktų žiurkių patelėms buvo nustatyta žymiai daugiau į naviką panašios hiperplazijos antinksčiuose atvejų lyginant su kontrolinėmis, spinduliuotės nepaveiktomis žiurkėmis
  4. Ekspertų grupė nusprendė, kad NTP tyrimo rezultatai taip pat rodo kancerogeninį poveikį radijo dažnio spinduliuotės paveiktų žiurkių prostatai, posmegeninei liaukai, kepenims, smegenų dangalams ir kasai, radijo dažnio spinduliuotės pelių limfinei sistemai, plaučiams, odai ir kepenims, o įrodymai buvo laikomi „abejotinais“.
  5. Kadangi kolegija manė, kad ilgalaikio radijo dažnio kancerogeninis poveikis žiurkėms yra tikrai įrodytas, galima manyti, kad PSO Tarptautinė vėžio tyrimų agentūra (IARC) persvarstys savo klasifikaciją ir formuluotę „galbūt kancerogeninė žmonėms“, kuri yra pagrįsta beveik vien tik epidemiologinių tyrimų rezultatais, ir pritaikys ją realybei ne pačioje tolimiausioje ateityje, pakeisdama į „tikriausiai kancerogeniškas žmonėms“.
  6. Ekspertų grupės teigimu, NTP rezultatai taip pat paneigia dabartinių apsaugos nuo spinduliuotės gairių, pagrįstų trumpalaikiu poveikiu ir šiluminės spinduliuotės poveikiu, patikimumą. NTP tyrimas parodė, kad šios gairės akivaizdžiai nėra pakankamos, kad apsaugotų nuo ilgalaikio poveikio žalos sveikatai, kai SAR (specifinis absorbcijos greitis) vertės yra atitinkamai 1,6 arba 2,0 W/kg arba mažesnės. Panašu, kad atėjo laikas pagrįstai iš naujo įvertinti, peržiūrėti ir pritaikyti šias gaires realybei.
  7. Komisija pasiūlė, kad ateityje JAV vyriausybė laikytųsi šio tyrimo vykdydama savarankišką programą ir nepalikdama šios temos tik mobiliojo ryšio pramonei. Iki šiol ši pramonė galėjo beveik nevaržoma kurti ir pardavinėti mobiliuosius telefonus kartu su atitinkama įranga taip, kaip norėjo. Todėl NTP tyrimo rezultatai rodo, kad JAV vyriausybė neturėtų nustoti remti radijo dažnio spinduliuotės biologinio poveikio mokslinių tyrimų, ypač kai kiekvieną dieną vis daugiau žmonių ir vis labiau yra veikiami šios spinduliuotės. Neabejotina, kad pakviestų komisijos narių atliktas NTP tyrimo rezultatų vertinimas atitiko visus mokslinius kriterijus. Tai įrodo ir faktas, kad už NTP tyrimą atsakingiems mokslininkams buvo nurodyta daugybė klaidų ir kitų trūkumų, kurių būtų buvę galima išvengti geriau planuojant ir atliekant tyrimą. Tačiau šios klaidos ir trūkumai toli gražu neleidžia suabejoti svarbiausiu NTP tyrimo rezultatu – įrodymu, kad mobiliojo ryšio spinduliuotė yra kancerogeniška.

ICNIRP pastaba dėl NTP tyrimo

ICNIRP savo straipsnyje „Pastabos apie naujausius gyvūnų kancerogenezės tyrimus“ (2) paskelbtame 2018 m. rugsėjo 4 d. daro tokią išvadą: „Nors NTP tyrime (ir kitame Italijoje atliktame tyrime) buvo naudojamas didelis skaičius gyvūnų, geriausia laboratorinė praktika ir gyvūnai spinduliuote veikiami visą jų gyvenimą, tyrimų rezultatų vertinime nėra įrodymų, kad radijo dažnio elektromagnetinė spinduliuotė yra kancerogeninė. NTP pranešė, kad patikimiausi rezultatai buvo susiję su dažnesniais piktybinės širdies švanomos atvejais tarp žiurkių patinų, tačiau šios išvados nesutampa su Italijos tyrimo rezultatais, nesutampa ir su NTP rezultatais tarp žiurkių patelių, ir tarp pelių patinų ar patelių ir apskritai neatitinka literatūros apie radijo dažnio elektromagnetinės spinduliuotės sukeliamą vėžį. Nors epidemiologinių tyrimų rezultatai rodo, kad vestibuliarinė švanoma yra susidomėjimą kelianti pasekmė, to paties negalima pasakyti apie piktybinę širdies švanomą. NTP nenustatė jokio švanomos ar vestibuliarinės švanomos atvejų padidėjimo. Be to, kadangi daugybė palyginimų NTP tyrime nebuvo kontroliuojami, nėra jokių ženklų, kad piktybinės širdies švanomos žiurkių patinams būtų pasitaikę dažniau nei, kad tikėtina būtų tik atsitiktinai. ICNIRP mano, kad NTP tyrimas ir tyrimas Italijoje neužtikrina nuoseklių, patikimų ir apibendrintų įrodymų, kuriais remiantis būtų galima peržiūrėti dabartines gaires dėl spinduliuotės poveikio žmonėms. Būtina atlikti tolesnius tyrimus, kuriuose būtų nagrinėjami minėti apribojimus. ICNIRP išsakytoje kritikoje visiškai neatsižvelgiama į biologines sąlygas. Kad ICNIRP argumentams stinga rimto pagrindo, įtikinamai parodė daugelį metų dirbęs NTP Ronaldas L. Melnickas, savo straipsnyje, paskelbtame 2018 m. rugsėjo mėn.: „Nacionalinės toksikologijos programos tyrimo dėl mobiliųjų telefonų radijo dažnio spinduliuotės duomenų naudingumo vertinant riziką žmonių sveikatai, nepaisant nepagrįstos kritikos, kuria siekiama sumenkinti neigiamą poveikį sveikatai rodančius rezultatus“ (3). R.L.Melnickas pažymi, kad NTP tyrimo, t.y., tyrimo apie galimą toksinį ir kancerogeninį mobiliojo ryšio spinduliuotės poveikį, tikslas buvo visiškai pasiektas. Be statistiškai reikšmingo specifinių žiurkių patinų širdies ir smegenų navikų atvejų padaugėjimo, buvo tam tikrų papildomų duomenų, rodančių kad ši spinduliuotė taip pat gali sukelti daugelio kitų organų vėžį tiek žiurkėms, tiek bet kurios lyties pelėms. Tai, kad tokios išvados taip pat yra svarbios ir vertinant mobiliojo ryšio spinduliuotės keliamą pavojų žmonių sveikatai savaime suprantama ne tik R. L.Melnickui. NTP tyrimas buvo būtinas, nes dabartinės saugios spinduliuotės normos saugo nuo ūmaus šiluminio poveikio žalos, tačiau tuo metu, kai buvo planuojama atlikti tyrimą, vargu ar buvo žinoma apie bet kokį numanomą nešiluminį poveikį mobiliųjų telefonų naudotojams. Be to, buvo sutarta, kad dėl plačiai naudojamų mobiliųjų telefonų net nedaug padidėjusi vėžio rizika turėtų rimtą poveikį žmonių sveikatai. R.L.Melnickas mano, kad jo NTP tyrimo vertinimą visiškai patvirtina NIEHS ir NTP rezultatams įvertinti sušauktos komisijos ataskaita. Jis aštuoniuose skyriuose apibendrina akivaizdžiai nepagrįstą kritiką šiam tyrimui, kuriuo ICNIRP ir kitos organizacijos, bando užkirsti kelią neigiamoms pasekmėms mobiliojo ryšio pramonei ir paneigia šią kritiką pasitelkdamas faktus bei mokslinius argumentus. Be to, Italijos Ramazzini tyrimų instituto mokslininkė, kurio rezultatai didele dalimi sutampa su NTP tyrimo rezultatais, atmeta ICNIRP kritiką kaip nepagrįstą ir teigia, kad ICNIRP nėra visuomenės sveikatos agentūra, tokia kaip Tarptautinė vėžio tyrimų agentūra (IARC), kurios ekspertai nuolat vertina kancerogenus (4). Akivaizdu, kad ji nori aiškiai pasakyti, kad ICNIRP kritika yra beprasmė, nes ši Komisija tiesiog neturi reikiamos kvalifikacijos tokiai kritikai išsakyti. ICNIRP ko gero būtų buvę geriau patylėti, nei taip parodyti ribotą intelektinius gebėjimus ir apgaulingus ketinimus. Sėti abejones yra ICNIRP užduotis. Iš NTP tyrimo darytina išvada, kad ICNIRP nustatytos saugios normos negali užtikrinti numatyto tikslo, t.y., saugoti žmones nuo kenksmingo mobiliojo ryšio spinduliuotės poveikio, todėl atėjo laikas IARC patikslinti radijo dažnio spinduliuotės klasifikaciją iš „galimai kancerogeniška žmonėms“ (2B grupė) į „tikriausiai kancerogeniška žmonėms“ (2A grupė) ar net „kancerogeniška žmonėms“ (1 grupė). Reikšti abejones dėl NTP tyrimo rezultatų, kurie kelia grėsmę mobiliojo ryšio pramonės verslo modeliui, ką būtent ir darė ICNIRP, yra mokslo išdavystė. Jei būtų reikėję papildomų įrodymų, kad ICNIRP yra mobiliojo ryšio pramonės viešųjų ryšių organizacija, pirmiau cituota jos pastaba apie naujausius gyvūnų kancerogenezės tyrimus (2) galutinai tą įrodė. ICNIRP teigia, kad NTP tyrimas nėra patikimas priežastis peržiūrėti dabartines radijo dažnio spinduliuotės saugias normas. Kadangi Komisijos gairės pagrįstos tik ūmiu šiluminiu spinduliuotės poveikiu, manant, kad kitokio poveikio nėra, argumentas jiems neatrodo logiškas. Tačiau NTP tyrimas aiškiai parodė, kad tokia pozicija yra visiškai nepagrįsta, nes radijo dažnio spinduliuotės kenksmingas poveikis pasireiškia ir jei ji neviršija saugių normų, kai ekspozicijos laikas yra pakankamai ilgas. NTP tyrime, kuris yra neabejotinai iki šiol ambicingiausias ir įtikinamiausias, tai įrodyta pagrindžiant „aiškiais įrodymais“ (3, 5). Tuo pačiu šis tyrimas paneigė ir dabartinių saugiomis laikomų normų patikimumą. Kaip visuomet tokiais atvejais ICNIRP, lyg robotas, pateikia atsakymą, kad prieš galiausiai patvirtinant priežastinį ryšį reikia atsakyti į daugelį klausimų. ICNIRP nori tobulo tyrimo. To, kad to neįmanoma padaryti dėl biologinių tyrimų pobūdžio, akivaizdu, Komisijos nariai negali suprasti. Taigi jie rodo arba savo mokslinę nekompetenciją, arba, greičiausiai, norą padėti mobiliojo ryšio pramonei sunkioje padėtyje. Atrodo, kad ši pramonės sritis vėl pasinaudojo ICNIRP siekdama savo interesų ir šį kart tai padarė kopijuodama tabako pramonės metodus. Dešimtmečiais kurstydama abejones tabako pramonė sugebėjo išlaikyti žmones nežinioje, nors faktas, kad rūkymas sukelia vėžį buvo aiškus. Dabar mobiliojo ryšio pramonė naudoja tą pačią taktiką, tik dabar pasekmės gerokai skaudesnės: priklausomybė galbūt panaši, tačiau priklausomų žmonių skaičius gerokai didesnis.

Šaltiniai:

(1) https://ieeexplore.ieee.org/document/8425056/

 (2) https://www.icnirp.org/cms/upload/publications/ICNIRPnote2018.pdf

(3) https://doi.org/10.1016/j.envres.2018.09.010

(4) https://www.ramazzini.org/comunicato/onde-elettromagnetiche-listituto-ramazzini-risponde-allicnirp/

(5) http://stiftung-pandora.eu/wp-content/downloads/dariusz_ntp-studie_160902.pdf