Planetos sveikatos aljansui žengiant į priekį po produktyvaus antrojo metinio susitikimo, dabar būtų laikas padiskutuoti apie pasaulyje sparčiai plintančius dirbtinius elektromagnetinius laukus. Labiausiai žinoma yra radijo dažnio elektromagnetinė spinduliuotė, iš esmės tai mikrobangų spinduliuotė, sukurta belaidėms ryšio ir stebėjimo technologijoms, vis gausėja mokslinių įrodymų, kad ilgalaikė radijo dažnio elektromagnetinė spinduliuotė turi biologinį poveikį sveikatai. Tačiau oficialios leistinos normos įvairiose šalyse ir toliau nustatomos, remiantis Tarptautinės apsaugos nuo nejonizuojančiosios spinduliuotės komisijos ir Elektros ir elektronikos inžinerijos instituto gairėmis, kurios buvo parengtos praėjusio amžiaus dešimtajame dešimtmetyje, remiantis įsitikinimu, kad pavojingas tik stiprus terminis spinduliuotės poveikis. Dabar įrodyta, kad saugant audinius nuo įkaitimo veikiant radijo dažnio elektromagnetinei spinduliuotei vis tiek atsiranda biocheminis ir fiziologinis poveikis. Pavyzdžiui, Nacionaliniai sveikatos institutai įrodė, kad dėl stipraus ne terminio poveikio pakinta medžiagų apykaita žmogaus smegenyse, pakinta smegenų elektrinis aktyvumas, kyla sisteminės imuninės reakcijos. Chroniškas (ilgalaikis) poveikis taip pat siejamas su padidėjusia oksidacine pažaida ir DNR pažeidimais , bei didesne vėžio rizika.

Laboratoriniai tyrimai, įskaitant plataus mąsto tyrimus su graužikais pagal JAV nacionalinę toksikologijos programą ir atliktus Ramazzini institute Italijoje, patvirtina tokį biologinį poveikį gyvo organizmo sveikatai. Aptardami pavojus žmonių sveikatai, kuriuos sukelia dėl žmogaus veiklos kintančios aplinkos sąlygos.

Į šią diskusiją turime įtraukti ir didėjantį dirbtinės elektromagnetinės spinduliuotės poveikį.

Dėl eksponentiškai išaugusio belaidžių ryšio prietaisų (pvz., mobiliųjų ar belaidžių telefonų ir WiFi ar Bluetooth palaikančių prietaisų) naudojimo ir tai įgalinančios infrastruktūros, radijo dažnio elektromagnetinės spinduliuotės, veikiančios maždaug 1 GHz dažnių diapazone, kuris dažniausiai naudojamas šiuolaikiniams belaidžiams prietaisams, ypač žemas natūralus spinduliuotės lygis padidėjo maždaug 1018 kartų (žr. schemą apačioje). Radijo dažnio elektromagnetinę spinduliuotę taip pat skleidžia radarai, saugumo patikros prietaisai, išmanieji skaitikliai ir medicinos įranga (magnetinio rezonanso aparatai, įranga diatermijai ir radijo dažnio abliacijai). Tai tikriausiai sparčiausiai didėjantis antropogeninis aplinkos poveikis nuo XX amžiaus vidurio ir tas poveikis vėl smarkiai padidės dėl daiktų interneto ir  milijonų papildomų radijo siųstuvų.

Schema. Tipiška maksimali kasdienė radijo dažnio elektromagnetinės spinduliuotė, gaunama dėl žmogaus sukelto ir natūralaus energijos srauto tankio lyginant su Tarptautinės apsaugos nuo nejonizuojančiosios spinduliuotės komisijos nustatytomis saugiomis normomis

Per pastaruosius du dešimtmečius žmogus patiria iki šiol nematytą radijo dažnio elektromagnetinės spinduliuotės poveikį nuo apvaisinimo momento iki mirties. Didžiausią susirūpinimą kelia įrodymai, kad spinduliuotė veikia centrinę nervų sistemą, įskaitant nervų sistemos vystymosi pakitimus Ir padidėjusią kai kurių neurodegeneracinių ligų riziką, ypač atsižvelgiant į tai, kad šie sutrikimai diagnozuojami vis dažniau. Esama įrodymų apie ryšį tarp vaikų raidos ar elgesio sutrikimų ir bevielių prietaisų poveikio ir eksperimentiniai įrodymai, pvz., Jeilio atradimas, rodo, kad poveikis prenataliniu laikotarpiu gali sukelti struktūrinius ir funkcinius pokyčius smegenyse, siejamus su elgesiu, panašiu į dėmesio trūkumo ir hiperaktyvumo sutrikimą (ADHD).

Šios išvados reikalauja neatidėliotino dėmesio !

Okeanijos radijo dažnių mokslinės patariamosios asociacijos, nepriklausomos mokslinės organizacijos, mokslininkai savanoriai sukūrė didžiausią pasaulyje klasifikuotą internetinę duomenų bazę, kurioje pateikiami radijo dažnio elektromagnetinės spinduliuotės ir kitų dėl žmogaus veiklos susidariusių žemesnių dažnių elektromagnetinių laukų recenzuojami moksliniai tyrimai. Neseniai įvertinus 2266 tyrimus (įskaitant in vitro ir in vivo tyrimus su žmonių, gyvūnų ir augalų eksperimentinėmis sistemomis bei populiacijos tyrimai) paaiškėjo, kad daugumos tyrimų (n=1546, 68·2%) rezultatai parodė reikšmingą biologinį poveikį sveikatai, kuris siejamas su antropogeninių elektromagnetinių laukų poveikiu. Paskelbėme preliminarius duomenis dėl radijo dažnio elektromagnetinės spinduliuotės, kurie rodo, kad 89 proc. (216 iš 242) eksperimentinių tyrimų, tiriančių oksidacinio streso įtaką, parodė, kad jo poveikis yra reikšmingas.

Mokslinių įrodymų svoris paneigia žinomą teiginį, kad, remiantis esamomis leistinomis neterminės radijo dažnio spinduliuotės normomis, bevielių technologijų diegimas nekelia pavojaus sveikatai. Priešingai, įrodymai patvirtina Tarptautinį elektromagnetinę spinduliuotę tiriančių mokslininkų kreipimąsi, parengtą 244 mokslininkų iš 41 šalies, kurie šia tema recenzuojamuose leidiniuose skelbė straipsnius ir pateikė Pasaulio sveikatos organizacijai ir Jungtinėms Tautoms kolektyvinę peticiją, kuria ragina nedelsiant imtis priemonių siekiant sumažinti dirbtinių elektromagnetinių laukų ir spinduliuotės poveikį visuomenei.

Taip pat esama įrodymų, kad radijo dažnio elektromagnetinė spinduliuotė veikia florą ir fauną. Pavyzdžiui, sumažėjęs bendras bičių ir kitų vabzdžių skaičius pasaulyje yra susijęs su padidėjusia radijo dažnio elektromagnetine spinduliuote aplinkoje. Medunešės bitės yra viena tų rūšių, kurios orientuojasi pagal magnetinius laukus ir yra jautriai reaguoja į antropogeninius elektromagnetinius laukus.

Dėl žmogaus veiklos susidarę elektromagnetiniai laukai svyruoja nuo ypač žemo dažnio (siejamo su elektros tiekimo ir elektriniais prietaisais) iki žemo, vidutinio, aukšto ir ypač aukšto dažnio (dažniausiai siejami su belaidžiu ryšiu). Galimas šių antropogeninių elektromagnetinių laukų poveikis natūraliems elektromagnetiniams laukams, pavyzdžiui, Schumanno rezonansas, nuo kurio priklauso oras ir klimatas, nebuvo tinkamai ištirtas. Taip pat mes nepakankamai suprantame antropogeninio radijo dažnio elektromagnetinės spinduliuotės poveikį kitiems natūraliems ir žmogaus sukurtiems atmosferos komponentams ar jonosferai. Daugeliu atvejų teigiama, kad radijo dažnio elektromagnetinė spinduliuotė, kadangi ji yra nejonizuojanti, neturi pakankamai fotono energijos, kad galėtų pažeisti DNR. Dabar eksperimentais jau įrodyta priešingai. Radijo dažnio elektromagnetinė spinduliuotė sukelia oksidacinį stresą, kuris lemia DNR pažeidimus, panašius į UV spinduliuotės poveikį, kuris taip pat ilgą laiką buvo laikomas nepavojingu.

Šiuo metu, kai aplinkos sveikatos mokslininkai sprendžia rimtus globalius klausimus, pvz., klimato kaita ir visuomenės sveikatai kenksmingi cheminės medžiagos, būtina skubiai atkreipti dėmesį į vadinamąjį elektrosmogą. Išgrynintas, įrodymais pagrįstas požiūris į antropogeninių elektromagnetinių laukų keliamos rizikos vertinimą ir reguliavimą padės apsaugoti ne tik mūsų, bet ir mūsų namų, mūsų planetos, sveikatą.