Select Page

Teisininkas Reineris Fuellmichas apie koronaviruso Pandemiją „Nuo PGR testų Aferos iki Niurnbergo proceso“

~ 20 min.

Sveiki, esu Reineris Fuellmichas. Jau 26 metus užsiimu advokato praktika Vokietijoje ir Kalifornijoje. Daugiausia dirbu kaip teismo advokatas, atstovaudamas bylose prieš tokias nesąžiningai veikiančias korporacijas, kaip „Deutsche Bank“ – buvusį vieną didžiausių ir labiausiai gerbiamų pasaulyje bankų, kuris šiandien yra tapęs viena pavojingiausių nusikalstamų organizacijų pasaulyje; bendrovę „VW“ – vieną didžiausių ir labiausiai gerbiamų automobilių gamintojų pasaulyje, kuri šiandien yra liūdnai pagarsėjusi dėl milžiniško sukčiavimo dyzeliniais varikliais masto; taip pat didžiausią pasaulyje laivybos bendrovę „Kuehne and Nagel“. Ruošiame joms ieškinį daugiamilijoninėje kyšininkavimo byloje.

Taip pat esu vienas iš keturių Vokietijos koronaviruso tyrimų komiteto narių. Nuo 2020 m. liepos 10 d. šis komitetas išklausė daugybę tarptautinių mokslininkų ir ekspertų liudijimų, norėdamas rasti atsakymus į klausimus apie koronaviruso krizę, kuriuos užduoda vis daugiau žmonių visame pasaulyje. Visi ką tik paminėti Vokietijos korporacijų korupcijos ir sukčiavimo atvejai nublanksta palyginti su tos žalos, kurią padarė ir tebedaro koronaviruso krizė, mastu.

Ši koronaviruso krizė, atsižvelgiant į viską, ką žinome šiandien, turėtų būti pavadinta „Koronaviruso skandalu“, o už ją atsakingi asmenys turi būti patraukti baudžiamojon atsakomybėn ir jiems turi būti iškeltos civilinės bylos dėl žalos atlyginimo. Politiniu lygmeniu reikia padaryti viską, kad daugiau niekas neatsidurtų tokioje padėtyje, kad galėtų apgaudinėti žmoniją ar bandyti manipuliuoti mumis, įgyvendinant savo korupcinius sumanymus. Būtent todėl dabar paaiškinsiu jums, kaip ir kur tarptautinis teisininkų tinklas surems ietis šioje didžiausioje visų laikų civilinės teisės pažeidimo (delikto) byloje – koronaviruso apgaulės skandale, kuris jau išsirutuliojo į bene didžiausią kada nors įvykdytą nusikaltimą žmonijai.

Nusikaltimai žmoniškumui pirmą kartą buvo apibrėžti Niurnbergo procese po Antrojo pasaulinio karo, t. y., tuo metu, kai buvo teisiami didžiausi Trečiojo Reicho nusikaltėliai. Šiandien nusikaltimai žmoniškumui yra reglamentuojami Tarptautinio baudžiamojo kodekso 7 skirsnyje. Trys pagrindiniai klausimai, į kuriuos reikia atsakyti koronaviruso juridinio vertinimo kontekste, yra šie:

  1. Kokia iš tikrųjų siaučia pandemija – ar koronaviruso, ar tik PGR testų  pandemija? Konkrečiai kalbant, ar teigiamas PGR testo rezultatas reiškia, kad ištirtas asmuo yra apsikrėtęs koronavirusu, ar tai neturi nieko bendro su Covid-19 infekcija?
  2. Ar vadinamosios kovos su koronavirusu priemonės, pavyzdžiui, karantinas, privalomos veido kaukės, socialinis atstumas, padeda apsaugoti pasaulio gyventojus nuo koronaviruso, ar šios priemonės pasitarnauja tik tam, kad priverstų žmones panikuoti tam, kad jie visiškai nieko neklausinėdami patikėtų, kad jų gyvybei gresia pavojus, ir kad galiausiai farmacijos ir technologijų pramonė susikrautų didžiulį pelną iš parduotų PGR testų, antigenų ir antikūnų testų ir vakcinų bei susirinktų mūsų genetinius pirštų atspaudus?
  3. Ar tiesa, kad Vokietijos vyriausybę labiau negu kurios nors kitos šalies Vyriausybę, paveikė (lobizavo) pagrindiniai šios vadinamos koronaviruso epidemijos veikėjai ir šalininkai: Berlyno ligoninės „Charite“ virusologas ponas Drostenas, veterinarijos gydytojas ir Vokietijos Roberto Kocho instituto (kuris atitinka Ligų kontrolės ir profilaktikos centrą) vadovas ponas Wieleris ir PSO vadovas ponas Tedrosas? Juk Vokietija garsėja savo drausme, todėl ji turėjo tapti pavyzdžiu kitoms pasaulio šalims, demonstruodama griežtą ir, žinoma, sėkmingą kovos su koronavirusu priemonių laikymąsi.

Atsakymų į šiuos tris klausimus reikia skubiai, nes tariamai naujas ir labai pavojingas koronavirusas nė vienoje pasaulio šalyje, neišskiriant ir Vokietijos, nepadidino mirtingumo rodiklių. Tačiau kovos su koronavirusu priemonės, kurių vienintelis pagrindas – PGR testų rezultatai, kurie savo ruožtu pagrįsti vokiečio Drosteno testais, jau nusinešė nesuskaičiuojamą daugybę žmonių gyvybių ir sužlugdė daugybės įmonių ir žmonių ekonominį gyvenimą visame pasaulyje. Pavyzdžiui, Australijoje žmonės uždaromi į kalėjimą, jeigu nedėvi kaukės arba valdžios pareigūnų nuomone, dėvi ją netinkamai. Filipinuose nenešiojantys kaukės arba nešiojantys netinkamai gauna kulką į galvą.

Pirmiausia leiskite jums pateikti faktų, kuriuos turime surinkę šiandien, santrauką. Juk ieškinyje svarbiausia – išdėstyti faktines aplinkybes, t. y. išsiaiškinti, kas iš tikrųjų įvyko. Taip yra todėl, kad teisės taikymas visada priklauso nuo nagrinėjamų faktų. Jei noriu ką nors patraukti baudžiamojon atsakomybėn už sukčiavimą, negaliu to padaryti pateikdamas faktus apie automobilio avariją. Taigi, kas nutiko ir kas nulėmė tariamą koronaviruso pandemiją?

Faktai, kuriuos pateiksiu toliau, didžiąja dalimi yra Koronaviruso tyrimų komiteto darbo rezultatas. Šį komitetą 2020 m. liepos 10 d. įkūrė keturi teisininkai, kuriems parūpo, išklausius tarptautinių mokslininkų ir kitų specialistų parodymus, išsiaiškinti:

  1. Kiek iš tiesų yra pavojingas virusas?
  2. Kokią reikšmę turi teigiamas PGR testas?
  3. Kokią netiesioginę žalą kovos su koronavirusu priemonės padarė tiek pasaulio gyventojų sveikatai, tiek pasaulio ekonomikai?

Pradėsiu nuo trupučio bendros informacijos. Kas įvyko 2019 metų gegužės mėnesį ir 2020 metų pradžioje? O kas nutiko prieš 12 metų, kai pasaulyje siautė kiaulių gripas, apie kurį daugelis iš jūsų turbūt pamiršo? 2019 m. gegužės mėnesį stipresnioji iš dviejų Vokietijos valdančiosios koalicijos partijų – Krikščionių demokratų sąjunga, greičiausiai paraginta svarbių farmacijos ir technologijų pramonės atstovų, suorganizavo Pasaulio sveikatos kongresą. Šiame kongrese kalbėjo visiems žinomi veikėjai ir, galima sakyti, pagrindiniai įtariamieji. Kongrese dalyvavo Angela Merkel ir Vokietijos sveikatos apsaugos ministras Jensas Spahnas, tačiau jame buvo galima sutikti ir tokių žmonių, kurių dalyvavimas tokiame renginyje buvo gana netikėtas: tai Berlyno ligoninės „Charite“ virusologas ponas Drostenas, veterinarijos gydytojas ir Vokietijos Roberto Kocho instituto (Ligų kontrolės ir profilaktikos centro atitikmens) vadovas ponas Wieleris,  taip pat filosofas ir Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) vadovas ponas Tedrosas. Visi jie rėžė kalbas kongrese. Taip pat kongrese dalyvavo ir kalbėjo pagrindiniai lobistai, atstovaujantys dviem didžiausiems pasaulio sveikatos fondams – Billo ir Melindos Gates‘ų fondui bei „Wellcome Trust“ fondui. Nepraėjus nė metams, tie patys žmonės pradėjo diktuoti savo sąlygas ir vadovauti „paradui“, vos tik buvo paskelbta pasaulinė koronaviruso pandemija. Pirmiausia jie pasirūpino, kad būtų pradėti naudoti masiniai PGR testai, kurie įrodytų žmonių užsikrėtimą Covid-19 visame pasaulyje, o dabar šie žmonės daro spaudimą sukurti ir pardavinėti visame pasaulyje vakcinas.

Šios infekcijos, o tiksliau, gauti teigiami PGR testų rezultatai tapo visame pasaulyje įvedamo karantino, socialinio atstumo ir privalomų dėvėti veido kaukių pateisinimu. Štai čia labai svarbu pažymėti, kad pandemijos apibrėžimas prieš 12 metų buvo pakeistas. Iki tol pandemija buvo laikoma liga, kuri išplinta visame pasaulyje ir sukelia daug sunkių susirgimų ir mirčių. Staiga ir dėl niekam nežinomų priežasčių apibrėžimas buvo pakeistas paliekant tik visame pasaulyje paplitusios ligos požymį. Tam, kad būtų paskelbta pandemija, nebereikia daug sunkių susirgimų ir mirčių. Priėmus šį pakeitimą, PSO, kuri yra glaudžiai susijusi su pasauline farmacijos pramone, galėjo 2009 m. paskelbti kiaulių gripo pandemiją, pasibaigusią tuo, kad visame pasaulyje buvo gaminamos ir parduodamos vakcinos, vadovaujantis sutartimis, kurios iki šiol laikomos paslaptyje. Šios vakcinos pasirodė esančios visiškai nereikalingos, nes galiausiai paaiškėjo, kad kiaulių gripas tėra lengvos formos gripas, kuris taip ir netapo siaubinga epidemija, kaip nuolat skelbė farmacijos pramonė ir su ja susiję institutai bei universitetai, gąsdindami, kad jeigu žmonės nesiskiepys, mirs milijonai. Šios vakcinos taip pat sukėlė rimtų sveikatos problemų. Apie 700 vaikų Europoje nepagydomai susirgo narkolepsija ir visam laikui liko neįgalūs. Vakcinas, nupirktas už milijonus mokesčių mokėtojų pinigų, teko sunaikinti už dar daugiau mokesčių mokėtojų pinigų. Jau tada, kiaulių gripo metu, vokiečių virusologas Drostenas buvo vienas iš tų, kurie kėlė gyventojų paniką, vis kartodamas, kad kiaulių gripas nusineš šimtus tūkstančių ar net milijonus žmonių, ir vis kartojo, kad kiaulių gripas nusineš ne vieną šimtą tūkstančių ar net milijonus gyvybių visame pasaulyje. Galiausiai, daugiausia Vokietijos Bundestago ir Europos Tarybos nario, daktaro Volfgango Wodargo pastangų dėka ši apgaulė buvo sustabdyta anksčiau, nespėjusi sukelti gerokai rimtesnių pasekmių.

Sugrįžkime į 2020 metų kovo mėnesį, kai Vokietijos Bundestagas paskelbė apie nacionalinės svarbos epideminę situaciją, kuri Vokietijoje prilygsta pandemijai, ir nusprendė viską uždaryti nenumatytam laikotarpiui, sustabdant pagrindines konstitucines teises. Šis Vokietijos federalinės vyriausybės sprendimas rėmėsi viena vienintele nuomone, šitaip grubiai pažeidžiant visuotinai pripažintą principą audiatur et altera pars, kuris reiškia, kad turi būti išklausyta ir kita pusė, nes vienintelis  išklausytas žmogus buvo ponas Drostenas.

Jis – tas pats žmogus, kurio prieš 12 metų paskelbtos siaubingos, keliančios paniką prognozės pasirodė beesančios absoliučiai klaidingos. Mums apie tai pranešė informatorius, Žaliųjų partijos narys Davidas Sieberis. Pirmą kartą jis apie tai papasakojo 2020 metų rugpjūčio 29 dieną Berlyne. Jie abu su Robertu F. Kennedy’iu tada dalyvavo viename renginyje, kuriame sakė kalbas. O po to mes su Davidu kalbėjomės viename iš Koronaviruso komiteto posėdžių.

Kodėl jis taip pasielgė? Ogi todėl, kad vis skeptiškiau vertino oficialius politikų ir didžiųjų žiniasklaidos priemonių pranešimus. Jis panoro išsiaiškinti kitų mokslininkų nuomonę ir susirado juos internete. Ir štai tada tapo aišku, kad yra daug labai garsių, žinomų mokslininkų, kurių nuomonė yra visiškai priešinga siaubingoms Drosteno prognozėms. Jie manė – ir vis dar tebemano – kad nėra ligos, kuri būtų sunkesnė už sezoninį gripą, kad gyventojai jau įgijo kryžminį, arba T ląstelių imunitetą šiam tariamai naujam virusui, ir kad nėra jokio pagrindo imtis kažkokių specialių priemonių, ir tikrai jau ne skiepijimo.    

Tarp šių mokslininkų yra Stanfordo universiteto Kalifornijoje profesorius Johnas Loannidis, statistinių duomenų ir epidemiologijos bei visuomenės sveikatos specialistas, kuris dar ir yra labiausiai cituojamas mokslininkas pasaulyje; profesorius Michaelas Levittas, Nobelio premijos chemijos srityje laureatas, Stanfordo universiteto biofizikas; vokiečių profesoriai Kary Mölling, Sucharitas Bhakti, Kludas Wittkowski ir Stefanas Homburgas; taip pat daug kitų mokslininkų ir gydytojų visame pasaulyje, įskaitant dr. Mike’ą Yeadoną. Mike’as Yeadonas –buvęs vienos didžiausių pasaulyje farmacinių bendrovių – bendrovės „Pfizer“ viceprezidentas ir mokslinis direktorius. Apie jį papasakosiu šiek tiek vėliau.   

2020 m. kovo pabaigoje–balandžio pradžioje ponas Sieberis pateikė savosios Žaliųjų partijos vadovybei surinktą informaciją ir pasiūlė pristatyti visuomenei šias absoliučiai kitokias mokslininkų nuomones bei paaiškinti, kad, priešingai nei skelbia pono Drosteno pranašystės apie pasaulio pabaigą, visuomenei nėra pagrindo panikuoti. Beje, tuo pačiu metu lygiai tą patį padarė ir lordas Sumptionas, kuris nuo 2012 iki 2018 metų dirbo Didžiosios Britanijos Aukščiausiojo Teismo teisėju, ir taip pat priėjo analogišką išvadą: nėra jokio realaus pagrindo panikai ir jokio teisinio pagrindo taikyti kovos su koronavirusu priemones. Buvęs Vokietijos federalinio Konstitucinio Teismo pirmininkas taip pat išreiškė, nors ir atsargiau, rimtas abejones, ar kovos su koronavirusu priemonės neprieštarauja Konstitucijai. Tačiau, užuot atsižvelgusi į šias priešingas nuomones ir aptarusi jas su Davidu Sieberiu, Žaliųjų partijos vadovybė pareiškė, kad jai užtenka pono Drosteno paniką sėjančių pranešimų. Atsiminkite, jie nėra valdančiosios koalicijos nariai – jie yra opozicija. Jiems to pakako, lygiai taip pat, kaip to pakako Federalinei vyriausybei priimant sprendimą dėl karantino priemonių. Vėliau Žaliųjų partijos vadovybė pavadino Davidą Sieberį sąmokslo teoretiku, nors nė karto neįsigilino į jo informacijos turinį, o paskui atėmė iš jo mandatą.

O dabar pažvelkime į esamą faktinę situaciją, susijusią su viruso pavojingumu, visišku PGR testų nenaudingumu, nustatant susirgimų atvejus, ir karantino priemonėmis, taikomomis dėl neegzistuojančių susirgimų. Dabar žinome, kad sveikatos priežiūros sistemoms niekada negrėsė joks pavojus dėl Covid-19 bangos. Atvirkščiai, daugelis ligoninių iki šiol tebėra tuščios, o kai kurios atsidūrė ant bankroto ribos. Laive–ligoninėje „Comfort“, kuris tuo metu stovėjo prisišvartavęs Niujorke ir galėjo priimti tūkstantį ligonių, niekada nėra buvę daugiau kaip 20 ligonių. Mirčių statistika nerodo padidėjusio mirčių skaičiaus. Tyrimai, kuriuos atliko profesorius Ioannidis ir kiti, parodė, kad mirštamumas nuo koronaviruso yra toks pats, kaip ir sezoninio gripo atveju. Netgi nuotraukos iš Bergamo ir Niujorko, kuriomis buvo siekiama parodyti pasaulyje kilusią paniką, pasirodė esančios tyčia klaidinančios visuomenę.

Tada buvo nutekintas vadinamasis „Panikos dokumentas“, kurį parengė Vokietijos Vidaus reikalų ministerija. Jo slaptas turinys neabejotinai rodo, kad politikai ir pagrindinės žiniasklaidos priemonės sąmoningai sėjo paniką tarp gyventojų. Prie dokumento pridedami neatsakingi Vokietijos Roberto Kocho instituto (pamenate, tai tas pats, kas Ligų kontrolės ir profilaktikos centras) vadovo pono Wielerio pareiškimai, kuriuose jis net kelis kartus neramiu tonu skelbė, kad gyventojai turi besąlygiškai laikytis kovos su koronavirusu priemonių ir neuždavinėti jokių klausimų, rodo, kad jis nuosekliai ir pažodžiui laikėsi šio scenarijaus. Viešuose pasisakymuose jis nuolat tvirtino, kad padėtis yra nepaprastai rimta ir netgi grėsminga, nors jo vadovaujamo instituto surinkti duomenys rodė visiškai priešingai.

„Panikos dokumente“, be kita ko, raginama, kad vaikai jaustųsi esą atsakingi – cituoju – „už skausmingą ir kankinančią jų tėvų ir senelių mirtį, jeigu jie [vaikai] nesilaikys kovos su koronavirusu taisyklių“, t. y., jeigu nuolat nesiplaus rankų ir nesilaikys atstumo bendraudami su seneliais. Leiskite patikslinti: Bergame paaiškėjo, kad absoliuti dauguma mirčių, tiksliau, 94 %, įvyko ne dėl Covid-19, o dėl to, kad valdžia nusprendė perkelti ligonius, greičiausiai sirgusius peršalimo ligomis arba sezoniniu gripu, iš ligoninių į slaugos namus, kad ligoninėse atsirastų vietos Covid susirgusiems ligoniams, kurie galiausiai taip ir neatvyko. Slaugos namuose šie perkeltieji ligoniai užkrėtė senyvo amžiaus žmones, kurių imuninė sistema buvo labai silpna dėl šalutinių ligų. Be to, ji buvo silpnesnė dar ir dėl to, kad slaugos namų gyventojai šiek tiek anksčiau buvo paskiepyti nuo gripo. Niujorke buvo perpildytos vos kelios, bet toli gražu ne visos ligoninės. Daugybė žmonių, kurių didžioji dalis vėlgi buvo vyresnio amžiaus ir turėjo rimtų šalutinių ligų, išskubėjo į ligonines, nors jeigu ne kilusi panika, būtų tiesiog likę namuose ir ten ramiai sveikę. Ligoninėse daugelis jų tapo su sveikatos priežiūra susijusių infekcijų (arba hospitalinių, t. y. pačios ligoninės sukeltų infekcijų) aukomis arba mirė dėl netinkamo gydymo, pavyzdžiui, vietoj deguonies kaukės su būtinu deguonimi prijungus respiratorių. Dar kartą paaiškinu: Covid-19, tai yra dabartinė situacija, yra pavojinga liga – kaip ir sezoninis gripas yra pavojinga liga, todėl Covid-19, kaip ir sezoninio gripo, klinikinė eiga kartais gali būti sunki ir baigtis ligonio mirtimi. Tačiau, kaip parodė autopsijos, kurias Vokietijoje atliko Hamburgo teismo medicinos ekspertas profesorius Klausas Püschelis, beveik visi ištirti ligoniai mirė dėl sunkių šalutinių ligų, ir beveik visi jie buvo labai senyvo amžiaus, kaip ir Italijoje. Tai reiškia, kad jie gyveno ilgiau nei vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė.

Šiame kontekste reikėtų paminėti dar štai ką: iš pradžių, kaip bebūtų keista, Vokietijos Roberto Kocho institutas (vėlgi Ligų kontrolės ir profilaktikos centro atitikmuo) rekomendavo neatlikti jokių skrodimų. Buvo gauta daug patikimų pranešimų, kad gydytojams ir ligoninėms visame pasaulyje mokami pinigai už tai, jog miręs asmuo būtų pripažintas Covid-19 auka, užuot į mirties liudijimą įrašius tikrąją mirties priežastį, pavyzdžiui, širdies priepuolį arba šautinę žaizdą. Be autopsijų mes niekada nesužinotume, kad absoliuti dauguma tariamų koronaviruso aukų mirė ne nuo Covid-19, o nuo visai kitų ligų. Teiginys, kad karantino priemonės buvo būtinos, nes buvo labai daug skirtingų infekcijų, susijusių su SARS-COV-2, ir todėl sveikatos priežiūros sistemos būtų tiesiog nepajėgusios susitvarkyti su didžiuliu sergančiųjų kiekiu, yra klaidingas dėl trijų priežasčių, apie kurias sužinojome Koronaviruso komiteto surengtuose posėdžiuose ir iš kitų per tą laiką surinktų duomenų:

A. Karantinas buvo įvestas tuo metu, kai virusas jau buvo atsitraukęs. Iki to laiko tariamos infekcijos ir susirgimų mastas jau buvo sumažėjęs.

B. Nuo viruso žmones jau saugo kryžminis, arba T ląstelių, imunitetas. Be minėto karantino, kuris buvo įvestas tada, kai susirgimų mastas jau buvo sumažėjęs, populiacijoje dar egzistuoja kryžminis, arba T ląstelių, imunitetas prieš koronavirusus, kurių yra kiekvienoje gripo bangoje. Tai yra tiesa, net jeigu šį kartą suveikė šiek tiek kitokia koronaviruso atmaina. Taip yra todėl, kad organizmo imuninė sistema prisimena kiekvieną virusą, su kuriuo jai teko kovoti praeityje, todėl ji atpažįsta ir tariamai naują, bet panašią koronavirusų šeimos viruso atmainą. Beje, būtent šiuo principu veikia PGR testas infekcijai nustatyti, kurį sukūrė dabar liūdnai pagarsėjęs profesorius Drostenas.

Remdamasis šiomis elementariomis žiniomis, Drostenas 2020 m. sausio pradžioje sukūrė PGR testą, kuris tariamai nustato SARS-COV-2 infekciją. Niekada nematęs tikrojo kiniško Uhano viruso, tik iš socialinės žiniasklaidos pranešimų sužinojęs, kad Uhane kažkas vyksta, Drostenas ėmėsi savo kompiuteryje modeliuoti kažką, kas turėjo tapti jo sukurtu koronavirusą nustatančiu PGR testu. Tam jis panaudojo seną SARS virusą, tikėdamasis, kad šis bus pakankamai panašus į tariamai naują Uhane aptiktą koronaviruso atmainą. Tada savo kompiuterines manipuliacijas nusiuntė į Kiniją, kad kinai išmėgintų, ar tariamo naujojo koronaviruso aukų rezultatai bus teigiami. Taip ir buvo.

To pakako, kad Pasaulio sveikatos organizacija paskelbtų pandemijos pavojų ir rekomenduotų visame pasaulyje naudoti Drosteno PGR testus nustatant užsikrėtimo virusu, dabar vadinamu SARS-COV-2, atvejus. Vokietijos vyriausybei pakako vien tik Drosteno nuomonės ir patarimų, kuriais remdamasi ji priėmė sprendimą dėl karantino įvedimo ir reikalavimo laikytis socialinio atstumo bei privalomai dėvėti kaukes. Ir – pabrėžiu dar kartą – tikriausiai Vokietija tapo išskirtinai didžiulio farmacijos ir technologijų pramonės lobizmo centru, nes pasaulis, žiūrėdamas į visada ir visur drausmingus vokiečius, turėjo elgtis taip, kaip jie, norėdami išgyventi pandemiją.

C. O dabar – svarbiausia mūsų faktų nustatymo dalis: PGR testo naudojimas yra pagrįstas klaidingais teiginiais, o NE moksliniais faktais apie infekcijas. Mes sužinojome, kad šie PGR testai, priešingai nei teigia ponai Drostenas, Vileris ir PSO, NERODO užsikrėtimo kokiu nors virusu, jau nekalbant apie SARS-COV-2 infekciją. PGR testai yra ne tik neaprobuoti naudojimui diagnostikos tikslais, kaip teisingai pažymėta šių testų informaciniuose lapeliuose ir kaip ne kartą pabrėžė PGR testo išradėjas Kary’s Mullisas – jie paprasčiausiai nesugeba diagnozuoti jokios ligos. Vadinasi, priešingai, nei nuo pat pandemijos paskelbimo teigia Drostenas, Vileris ir PSO, teigiamas PGR testo rezultatas nereiškia, kad aptikta infekcija. Jeigu žmogaus atlikto testo rezultatas teigiamas, tai NEREIŠKIA, kad jis yra kuo nors užsikrėtęs, juolab užkrečiamu SARS-COV-2 virusu. Su tuo sutinka net Jungtinių Amerikos Valstijų Ligų kontrolės ir profilaktikos centras. Pacituosiu ištrauką iš vieno šio centro straipsnio apie koronavirusą ir PGR testus, kuris buvo publikuotas 2020 m. liepos 13 d. (žr. straipsnio 38 psl.). Pirmoje pastraipoje rašoma:

„Aptikta virusų RNR nebūtinai gali rodyti, kad organizme yra infekcinis virusas, arba kad klinikinių simptomų sukėlėjas yra 2019 m. nCOV [naujasis koronavirusas]“.

Antrojoje pastraipoje rašoma:

“Šio testo veiksmingumas nebuvo tiriamas atliekant 2019 m. nCOV infekcijos gydymo stebėseną.”

Trečiojoje pastraipoje rašoma:

„Šio testo rezultatas nėra pagrindas atmesti tikimybę dėl kitų bakterinių ar virusinių patogenų sukeltų ligų.”

Vis dar neaišku, ar Uhano virusas kada nors buvo moksliškai teisingai izoliuotas, todėl niekas tiksliai nežino, ko mes ieškome atlikdami tyrimus, testus, juolab kad šis virusas, kaip ir visi gripo virusai, greitai mutuoja. PGR tamponas tepinėliui paima vos vieną ar dvi molekules sekos, kurios yra nematomos žmogaus akiai, todėl norint jas išvysti, reikia atlikti daugybę sustiprinimo ciklų. „New York Times“ ir kitų šaltinių teigimu, visi rezultatai, gauti atlikus daugiau kaip 35 ciklus, laikomi visiškai nepatikimais ir moksliškai nepagrįstais. Tačiau Drosteno testo, taip pat PSO rekomenduojamų testų, kurie pasipylė sekant Drosteno pavyzdžiu, veikimas pagrįstas 45 ciklais. Ar taip gali būti dėl noro išgauti kuo daugiau teigiamų rezultatų ir taip suteikti pagrindą klaidingai prielaidai, kad šiais testais aptinkama daug susirgimo atvejų?

Drosteno testas negali atskirti neaktyvios ir reprodukcinės medžiagos. Vadinasi, teigiamą rezultatą galima gauti ir tuo atveju, kai testas, tarkime, aptinka svetimkūnio dalelę – molekulės fragmentą, kuris reiškia ne ką kitą, o įrodymą, kad testuojamo asmens imuninė sistema jau anksčiau laimėjo kovą su įprastiniu peršalimu. Net pats Drostenas 2014 metais, duodamas interviu Vokietijos verslo žurnalui apie tariamai PGR testu aptiktą MERS (Artimųjų Rytų kvėpavimo takų sindromo koronavirusą), pabrėžė, kad šie PGR testai yra tokie jautrūs, jog net absoliučiai sveikų ir neužsikrėtusių žmonių testo rezultatas gali būti teigiamas. Kaip pamatysite toliau pateikiamos citatos pabaigoje, jau tada Drostenas puikiai suprato, kokia galinga gali būti panika ir ją eskaluojanti žiniasklaida. Tame interviu jis pasakė: „Jeigu, pavyzdžiui, toks patogenas per slaugytojos nosies gleivinę patenka į jos organizmą, o ji per dieną kitą nesuserga ir nieko nepastebi, tuomet štai taip netikėtai ji tampa MERS nešiotoja. Šitaip galima paaiškinti sparčiai augantį susirgimų skaičių Saudo Arabijoje. Be to, šios šalies žiniasklaida iš to padarė neįtikėtiną sensaciją.“

Ar jis pamiršo apie tai? Arba jis sąmoningai slepia viską, ką žino, šiame koronaviruso kontekste, nes koronavirusas – labai pelninga verslo galimybė visai farmacijos pramonei? Kaip ir ponui Alfordui Lundui, daugelio tyrimų bendraautoriui ir PGR testų kūrėjui. Mano nuomone, visiškai neįtikėtina, kad ponas Drostenas 2020 metais pamiršo, ką žinojo apie PGR testus ir ką papasakojo verslo žurnalui 2014 metais. Trumpiau tariant, šis testas negali aptikti jokios infekcijos, priešingai visiems melagingiems teiginiams, kad jis sėkmingai gali tą padaryti. Infekcijai, taip vadinamajai „karštajai“ infekcijai, būtina, kad virusas, o tiksliau molekulės, kuri gali būti virusas, fragmentas būtų ne šiaip sau atrastas, pavyzdžiui, žmogaus gerklėje, ir niekaip nepakenkęs organizmui – tokiu atveju tai būtų „šaltoji“ infekcija. „Karštajai“ infekcijai būtina, kad virusas įsiskverbtų į ląsteles, ten daugintųsi ir sukeltų tokius simptomus, kaip galvos ar gerklės skausmas. Tik tada žmogus iš tikrųjų užsikrečia „karštosios“ infekcijos prasme, nes tik tada toks žmogus tampa užkrato šaltiniu, t. y. gali užkrėsti kitus. Iki tol organizmo būsena yra visiškai nekenksminga tiek šeimininkui, tiek visiems kitiems žmonėms, su kuriais jis kontaktuoja. Kartoju dar kartą: teigiami testo rezultatai, priešingai nei teigia Drostenas, Wieleris ar PSO, nieko nereiškia, kalbant apie užsikrėtimus ir susirgimus, ir tą žino net JAV Ligų kontrolės ir profilaktikos centras, kaip matyti iš ankstesnės citatos.

Beje, daugybė pasaulyje gerbiamų mokslininkų galvoja, kad koronaviruso pandemijos apskritai nebuvo – buvo tik PGR testų sukelta pandemija. Tokią išvadą padarė daugelis Vokietijos mokslininkų, pavyzdžiui, profesoriai Bhakti, Reissas, Möllingas, Hockertzas, Walachas ir daugelis kitų, įskaitant jau minėtą profesorių Johną Ioannidisą ir Nobelio premijos laureatą, Stanfordo universiteto profesorių Michaelą Levittą.

Naujausią nuomonę šiuo klausimu yra išsakęs mano minėtas dr. Mike’as Yeadonas, buvęs bendrovės „Pfizer“ viceprezidentas ir jos vyriausiasis mokslo darbuotojas, dirbęs šiose pareigose 16 metų. 2020 m. rugsėjo 20 d. jis kartu su kitais bendraautoriais, žinomais mokslininkais, viename žurnale paskelbė mokslinį straipsnį. Be kita ko, straipsnio autoriai teigia – cituoju:

„Savo vyriausybės politiką, ekonominę politiką ir pagrindinių teisių apribojimo politiką mes tikriausiai grindžiame visiškai klaidingais duomenimis ir prielaidomis apie koronavirusą. Jeigu ne testų rezultatai, apie kuriuos nuolat pranešama žiniasklaidoje, pandemija jau seniai būtų pasibaigusi, nes nieko iš tikrųjų neįvyko. Žinoma, pasitaiko rimtų pavienių ligos atvejų, tačiau jų pasitaiko ir kiekvienos gripo epidemijos metu. Taip, kovo ir balandžio mėnesiais buvo tikra ligos banga, bet nuo to laiko viskas jau sugrįžo į įprastas vėžes. Tik teigiami testų rezultatai tai kyla, tai krinta, priklausomai nuo to, kiek tyrimų atliekama. Bet tikrieji susirgimų atvejai baigėsi. Apie antrąją bangą negali būti nė kalbos. O tariamai nauja koronaviruso atmaina yra…“

– tęsia dr. Yeadonas:

„… nauja tik tuo, kad tai yra naujas seniai žinomo koronaviruso tipas. Yra bent keturi endeminiai koronavirusai, kurie sukelia keletą įprastinių peršalimo ligų, kurios mus užklumpa, ypač žiemą. Visi jie pasižymi stulbinančiu sekos panašumu į koronavirusą, o kadangi žmogaus imuninė sistema atpažįsta panašumą į dabartinį tariamai naują virusą, vadinasi, čia jau seniai egzistuoja T ląstelių imunitetas. Jį turėjo 30 proc. gyventojų dar prieš atsirandant tariamai naujam virusui. Todėl vadinamajam bandos imunitetui pakanka, kad tariamai nauju koronavirusu būtų užsikrėtę 15-25 proc. gyventojų, ir tokiu būdu tolesnis viruso plitimas būtų sustabdytas. Ir taip jau seniai yra.“

2020 m. rugsėjo 20 d. straipsnyje Melas, prakeiktas melas ir sveikatos statistika: Mirtinas klaidingų teigiamų rezultatų pavojus Yeadonas analizuoja išskirtinio svarbumo PGR testų klausimą. Cituoju:

„Tikimybė, kad praktiškai teigiamas atvejis bus klaidingai teigiamas, yra nuo 89 iki 94 proc., arba beveik šimtaprocentinė.“

Dr. Yeadonas pritaria imunologijos profesoriams Kamerai iš Vokietijos, Kappeliui iš Nyderlandų ir Cahillui iš Airijos, taip pat mikrobiologui dr. Arvei iš Austrijos, kurie visi davė parodymus Vokietijos koronaviruso komitetui, ir pabrėžia, kad teigiamas testo rezultatas dar nereiškia, jog rastas sveikas virusas.

Autoriai paaiškina, kad tai, ką iš tikrųjų nustato PGR testas, yra – cituoju:

„tiesiog dalinės RNR sekos, esančios sveikame viruse, kurios gali būti negyvo viruso dalis, todėl tiriamasis negali susirgti pats, negali perduoti šio negyvo viruso dalių kitiems ar susargdinti kitų.“

Kadangi PGR testas visiškai netinka užkrečiamoms ligoms nustatyti, nes parodė teigiamus rezultatus ožkoms, avims, papajoms ir netgi vištienos sparneliams,  Oksfordo profesorius Klinikinės epidemiologijos centro direktorius Carlas Heneghanas rašo, kad koronavirusas virusas niekada neišnyks, jeigu ši testavimo praktika bus tęsiama toliau, nes didžioji dalis tiriamų mėginių nuolat parodys klaidingą teigiamą rezultatą. Karantinas, kaip išsiaiškino Yeadonas ir jo kolegos, neveikia. Pavyzdžiui, ir Švedijoje, kuri demonstruoja liberalų požiūrį, ir Didžiojoje Britanijoje, kuri taiko griežtą karantiną, stebima visiškai panaši ligų ir mirtingumo statistika. Tą patį nustatė ir JAV mokslininkai skirtingose JAV valstijose. Sergamumui neturi jokios įtakos, ar valstybė taiko karantino priemones, ar ne.

Dėl dabar liūdnai pagarsėjusio Londono imperatoriškojo koledžo profesoriaus Neilo Fergusono ir jo absoliučiai klaidingų kompiuterinių modelių, įspėjančių apie milijonus mirčių, Yealdonas sako – cituoju: „Nė vienas rimtas mokslininkas nepripažįsta Fergusono modelio pagrįstu ir teisėtu“. Jis su vos juntama panieka pabrėžia – vėl cituoju:

„Svarbu, kad žinotumėte, jog dauguma mokslininkų atmeta bet kokias prielaidas, kad jis [Fergusono modelis] yra nors kažkiek teisingas. Tačiau vyriausybė vis dar laikosi įsikibusi šio modelio.“ Fergusonas prognozavo, kad Švedijoje nuo koronaviruso iki gegužės mėnesio mirs 40 tūkstančių žmonių, iki birželio – dar 100 tūkstančių, tačiau, pasak Švedijos valdžios institucijų, mirčių skaičius buvo ir liko 5 800, o tai prilygsta lengvam gripui. Šie mokslininkai daro išvadą, kad jeigu koronaviruso susirgimams diagnozuoti nebūtų naudojami PGR testai, tuomet nebūtų pandemijos ir nebūtų karantino, o viskas būtų vertinama tik kaip vidutinė ar lengva gripo banga. Dr. Yeadonas minėtame straipsnyje „Melas, prakeiktas melas ir sveikatos statistika: Mirtinas klaidingų teigiamų rezultatų pavojus“ rašo:

„Šis testas yra neabejotinai ydingas ir turi būti nedelsiant atšauktas ir niekada daugiau tokiomis aplinkybėmis, kokios yra dabar, nenaudojamas, nebent bus įrodyta, kad jis patobulintas.“ Ir straipsnio pabaigoje priduria: „Aš jums paaiškinau, kaip šis beviltiškai veikiantis diagnostinis testas buvo ir tebėra naudojamas ne ligai diagnozuoti, o, regis, tik baimei sukelti“.

O dabar pažvelkime į dabartinę situaciją, susijusią su didžiule žala, kurią sukėlė karantinas ir kitos priemonės. Neseniai buvo nutekintas dar vienas išsamus dokumentas, kurį parengė Vokietijos Vidaus reikalų ministerijos pareigūnas, atsakingas už rizikos vertinimą ir gyventojų apsaugą nuo pavojų. Dabar šis dokumentas vadinamas „Netikro pavojaus“ dokumentu. Jame daroma išvada, kad niekada nebuvo ir nėra pakankamų įrodymų, kurie leistų tvirtinti apie rimtą pavojų gyventojų sveikatai, apie kurį skelbė Drostenas, Wieleris ir PSO, bet, autoriaus teigimu, yra labai daug įrodymų apie kitokią žalą – apie milžinišką žalą gyventojų sveikatai ir ekonomikai, kurią sukelia kovos su koronavirusu priemonės. Būtent apie šią žalą išsamiai rašoma minėtame straipsnyje. Autorius daro išvadą, kad vyriausybei bus pareikšti didžiuliai ieškiniai dėl šios žalos atlyginimo, ir tai jau virsta realybe. Tačiau dokumento autoriaus veikla buvo sustabdyta.

Vis daugiau mokslininkų, taip pat teisininkų pripažįsta, kad sąmoningas panikos kėlimas ir šios panikos pagimdytos kovos su koronavirusu priemonės kelia didelį pavojų, kad demokratiją pakeis fašistiniai totalitariniai modeliai. Kaip jau minėjau, Australijoje žmonės, kurie nenešioja kaukių, kurios, kaip rodo vis daugiau tyrimų, yra pavojingos sveikatai, arba jas dėvi tariamai netaisyklingai, yra suimami, surakinami antrankiais ir sodinami į kalėjimą. Filipinuose tokie žmonės rizikuoja gauti kulką į galvą, bet štai netgi Vokietijoje ir kitose civilizuotose šalyse pasitaiko atvejų, kai vaikai atimami iš tėvų, jeigu pastarieji nesilaiko karantino reikalavimų, reikalavimo laikytis atstumo ir kaukių dėvėjimo taisyklių. Pasak psichologų ir psichoterapeutų, davusių parodymus Koronaviruso komitete, šitokiu būdu vaikai masiškai traumuojami, jiems sukeliamos blogiausios psichologinės pasekmės, kurios, tikėtina, atsiras vidutinės trukmės ir ilgalaikėje perspektyvoje. Prognozuojama, kad vien tik Vokietijoje rudenį bankrutuos daugybė mažų ir vidutinių įmonių, sudarančių šalies ekonomikos pagrindą. Tai atneš nesuskaičiuojamus nuostolius valstybės biudžetui ir pareikalaus milžiniškų bei ilgalaikių socialinės apsaugos lėšų, kurios bus skiriamos, be kita ko, ir nedarbo pašalpoms.

Kadangi šiuo metu jau beveik visi pradeda suprasti pražūtingą visiškai nepagrįstų kovos su koronavirusu priemonių poveikį, plačiau apie tai nekalbėsiu.

Dabar norėčiau pateikti teisinių pasekmių santrauką. Sunkiausia teisininko darbo dalis – nustatyti tikruosius faktus, o ne pritaikyti šiems faktams teisės normas. Deja, Vokietijos teisininkai teisės mokykloje šito nesimoko, bet jų kolegos iš Anglijos ir Amerikos savosiose teisės mokyklose gauna visą tam reikalingą išsilavinimą. Ir tikriausiai dėl to, taip pat ir dėl gerokai didesnės deklaruojamos Anglijos ir Amerikos teisminės valdžios nepriklausomybės angloamerikiečių įrodymų teisė praktikoje yra daug veiksmingesnė, nei vokiškoji. Teismas gali teisingai išspręsti teisinį ginčą tik tuo atveju, jeigu prieš tai teisingai nustatė faktus (faktines aplinkybes), o tai neįmanoma, neišnagrinėjus visų įrodymų. Štai kodėl įrodymų teisė yra tokia svarbi. Sprendžiant iš šiame straipsnyje apibendrintų faktų, ir pirmiausia tų, kurie buvo nustatyti padedant Vokietijos Koronaviruso komitetui, teisinis vertinimas iš tikrųjų yra paprastas. Jis paprastas visoms civilizuotoms teisinėms sistemoms, nepriklausomai nuo to, ar šios teisinės sistemos grindžiamos civiline teise, kuri artimesnė romėnų teisei, ar angloamerikiečių bendrąja teise, kurios sąsajos su romėnų teise labai paviršutiniškos.

Pirmiausia pažvelkime į antikonstitucinį priemonių pobūdį. Nemažai Vokietijos teisės profesorių, įskaitant profesorius Kingreeną, Morswigą, Jungbluthą ir Vosgerau, rašytinėse ekspertų nuomonėse arba savuose interviu pareiškė, kad, atsižvelgiant į rimtas buvusio federalinio Konstitucinio Teismo pirmininko abejones dėl kovos su koronavirusu priemonių konstitucingumo, šios priemonės, t. y. kovos su koronavirusu priemonės, neturi pakankamo faktinio bei teisinio pagrindo, todėl prieštarauja Konstitucijai ir turi būti nedelsiant atšauktos. Štai visai neseniai vienas teisėjas Thorstenas Schleifas viešai pareiškė, kad Vokietijos teismų sistemą, kaip ir plačiąją visuomenę, apėmė tokia panika, jog ji nebegali tinkamai vykdyti teisingumo. Jis sako, kad teismai – cituoju: „pernelyg greitai ėmė taikyti prievartos priemones, kurios milijonams žmonių visoje Vokietijoje pasireiškia masiniu jų konstitucinių teisių suspendavimu.“ Jis pabrėžia, kad Vokietijos piliečiai – dar kartą cituoju: „šiuo metu patiria didžiausią kėsinimąsi į jų konstitucines teises nuo Vokietijos Federacinės Respublikos įkūrimo 1949 m.“ Pasak jo, siekdamos suvaldyti koronaviruso pandemiją, federalinės ir centrinės valdžios institucijos masiškai kišasi ir iš dalies kelia grėsmę pačiai šalies egzistencijai, kurią garantuoja konstitucinės žmonių teisės.

O kaip dėl sukčiavimo, tyčinio žalos padarymo ir nusikaltimų žmoniškumui? Remiantis baudžiamosios teisės normomis, melagingų faktų apie PGR testus skleidimas arba tyčinis klaidinimas, kaip tai padarė ponai Drostenas, Wieleris, ponai iš PSO, taip pat pati PSO, gali būti vertinamas tik kaip sukčiavimas. Remiantis civilinės deliktinės teisės normomis, tai reiškia tyčinį žalos padarymą. Vokietijos civilinės teisės profesorius Martinas Schwabas viešuose interviu pritaria šiai išvadai. Jis parengė plačią, maždaug 180 puslapių teisinę nuomonę, kurioje išanalizavo šią temą taip išsamiai, kaip joks kitas teisės srities mokslininkas, ir ypač išsamiai aprašė tą faktą, kad pagrindinės žiniasklaidos priemonės nutylėjo tikruosius šios vadinamosios pandemijos faktus. Ponai Drostenas, Wieleris ir Tedrosas (iš PSO), remdamiesi savo ar savo institucijų patirtimi, puikiai žinojo, kad PGR testais atlikti tyrimai negali suteikti jokios informacijos apie užsikrėtimus, tačiau plačiajai visuomenei nuolat tvirtino priešingai, o jų kolegos visame pasaulyje tai kartojo. Jie visi žinojo, kad, remdamosi jų rekomendacijomis, pasaulio šalių vyriausybės priims sprendimus dėl karantino, socialinio atstumo laikymosi ir privalomo kaukių dėvėjimo. Beje, pastaroji priemonė, kaip rodo vis daugiau nepriklausomų tyrimų ir ekspertų pareiškimų, kelia labai didelį pavojų sveikatai. Pagal civilinės deliktinės teisės principą visi, kurie patyrė žalą dėl karantino ir kitokių apribojimų, įvestų atsižvelgiant į minėtų PGR testų rezultatus, turi teisę į kompensaciją – į visišką patirtų nuostolių atlyginimą. Kalbant konkrečiai, egzistuoja pareiga atlyginti žalą, t. y. pareiga atlyginti nuostolius, kuriuos įmonės ir savarankiškai dirbantys samdomi darbuotojai patyrė dėl karantino ir kitų suvaržymo priemonių.

Šiuo metu kovos su koronavirusu priemonės pasaulio gyventojų sveikatai ir ekonomikai padarė ir toliau daro tokią didžiulę žalą, kad ponų Drosteno, Wielerio ir PSO įvykdyti nusikaltimai turi būti teisiškai kvalifikuoti kaip tikrų tikriausi nusikaltimai žmoniškumui, vadovaujantis Tarptautinio baudžiamojo kodekso 7 straipsnyje pateikiamu apibrėžimu. 

Ar galime ką nors padaryti? Ir ką konkrečiai galime padaryti? Na, geriausias būdas kreiptis dėl žalos atlyginimo ir politinių pasekmių – pateikti grupinį, kolektyvinį ieškinį. Vadinamasis grupinis ieškinys remiasi anglosaksų teise ir šiandien egzistuoja JAV bei Kanadoje. Jis leidžia teismui ieškovo prašymu nagrinėti skundą dėl žalos atlyginimo kaip grupinį ieškinį, jeigu:

  1. Žalą padarė konkretus ją sukėlęs įvykis, ir…
  2. Tos pačios rūšies žalą patyrė daug žmonių.

Kitaip tariant, teisėjas gali leisti nagrinėti grupinį ieškinį, jeigu esminę tokio ieškinio dalį sudaro bendrieji teisės ir faktinių aplinkybių klausimai. Šiuo atveju bendrieji teisės ir faktinių aplinkybių klausimai susiję su karantinais visame pasaulyje, kurie buvo įvesti remiantis PGR testų rezultatais, taip pat su šių karantinų pasekmėmis. Kaip „Volkswagen“ dyzeliniai lengvieji automobiliai – jie juk buvo veikiantys gaminiai, tačiau turėjo vieną defektinę detalę, dėl kurios nebeatitiko išmetamųjų teršalų standartų, taip ir PGR testai – kitomis aplinkybėmis jie yra visiškai geri produktai, bet absoliučiai netinka užkrečiamiems susirgimams diagnozuoti. Dabar, jeigu Amerikos ar Kanados bendrovė arba Amerikoje ar Kanadoje gyvenantis fizinis asmuo nuspręstų paduoti šiuos asmenis į teismą Jungtinėse Amerikos Valstijose arba Kanadoje dėl žalos atlyginimo, teismas, kuriam teks spręsti šį ginčą, gali ieškovo prašymu nagrinėti skundą kaip grupinį ieškinį. Jeigu taip atsitiks, visoms nukentėjusioms šalims visame pasaulyje apie tai bus pranešta per pagrindines žiniasklaidos priemones, ir jos turės galimybę prisijungti prie grupinio ieškinio per tam tikrą teismo nustatytą laikotarpį. Reikėtų pabrėžti, kad niekas neprivalo prisijungti prie grupinio ieškinio – prie jo kiekviena nukentėjusioji šalis gali prisijungti.

Grupinio ieškinio privalumas yra tas, kad reikia tik vieno teismo proceso, t. y. teismas nagrinėja atstovaujančio ieškovo, kuris nukentėjo panašiai kaip ir kiti pasirašę grupinį skundą ieškovai, skundą. Tai, visų pirma, yra pigiau ir, antra, greičiau nei šimtai tūkstančių ar daugiau individualių ieškinių. Trečia, tai mažiau apsunkina teismus. Ketvirta, grupinis ieškinys paprastai leidžia daug tiksliau išnagrinėti kaltinimus, nei tai būtų įmanoma nagrinėjant šimtus tūkstančių ar daugiau, o susiklosčiusioje koronaviruso situacijoje, tikėtina, net milijonus atskirų ieškinių.

Reikia pažymėti, kad šiuo atveju taikytina nusistovėjusi ir laiko patikrinta angloamerikietiška įrodymų teisė su ikiteisminio tyrimo etapu, kuriame bylos šalys išsamiai susipažįsta su visa priešingos šalies pateikta medžiaga. Tokiam ieškiniui parengti būtina turėti visus ieškiniui aktualius įrodymus. Vokietijos teismuose nagrinėjami ieškiniai dažniausiai pasižymi struktūriniu disbalansu, t. y. viena pusė yra vartotojas, o kita pusė – galinga korporacija, todėl įrodymų nuslėpimas ar net sunaikinimas yra įprasta praktika. Angloamerikietiškos įrodymų teisės atveju tokie veiksmai su įrodymais turėtų rimtas pasekmes: šalis, nuslėpusi ar sunaikinusi įrodymus, neabejotinai pralaimėtų bylą.

Štai Vokietijoje susivienijusi grupė deliktinės teisės specialistų teisininkų nusprendė padėti savo klientams išieškoti žalą. Jie vokiečių ieškovams pateikė visą reikiamą informaciją ir formas, kad šie galėtų apskaičiuoti patirtos žalos dydį ir prisijungti prie grupės ieškovų, kurie vėliau, kai bus pateiktas grupinis ieškinys, prisijungs prie šio ieškinio Kanadoje arba JAV. Iš pradžių ši teisininkų grupė svarstė galimybę rengti ir tvarkyti kitų, ne Vokietijos ieškovų, reikalavimus atlyginti žalą, tačiau tai pasirodė esanti per sudėtinga užduotis.

Tačiau per tarptautinį teisininkų tinklą, kuris kasdien vis plečiasi, Vokietijos advokatų grupė visiems savo kolegoms iš visų šalių nemokamai teikia visą svarbią informaciją, įskaitant ekspertų išvadas ir specialistų liudijimus, įrodančius, kad PGR testais neįmanoma nustatyti užkrečiamų susirgimų. Vokietijos advokatai taip pat teikia kolegoms visą informaciją apie tai, kaip jie gali pasirengti ir sugrupuoti savo klientų ieškinius dėl žalos atlyginimo, kad būtų galima pareikšti ieškinius dėl žalos atlyginimo savo šalies teismuose arba, kaip paaiškinta pirmiau, jungiantis prie tarptautinio grupinio ieškinio.  

Šie skandalingi faktai apie koronavirusą, kuriuos Koronaviruso komitetas didžiąja dalimi surinko ir apibendrino, kaip aprašyta šiame straipsnyje, yra tie patys faktai, kurie netrukus viename arba daugelyje pasaulio teismų bus įrodyti kaip teisingi.

Tai faktai, kurie nuplėš kaukes nuo veidų visiems atsakingiems už šiuos nusikaltimus žmonėms. Politikams, kurie tiki tais korumpuotais žmonėmis, šie faktai turėtų būti kaip gelbėjimosi ratas, kuris gali padėti pakoreguoti savo veiksmų kryptį ir pradėti seniai pribrendusią viešą mokslinę diskusiją, o ne pritarti tiems šarlatanams ir nusikaltėliams.

About The Author

gojauskelias