Žiniasklaidos priemonės sveikina naująją bendrovės Johnson & Johnson vakciną ir ignoruoja šios farmacijos milžinės „margą praeitį“

Nors žiniasklaidos priemonės entuziastingai sveikina naujieną apie oficialų bendrovės Johnson & Johnson vakcinos nuo COVID aprobavimą bei šios bendrovės planus vakcinos gamybai suvienyti jėgas su bendrove Merck, tačiau beveik niekur nebuvo užsiminta apie saugos problemas ar dviejų bendrovių nusikalstamos praeities šešėlį.

2021 metų kovo 5 dieną ne pelno organizacija „Children’s Health Defense“ pranešė, kad vasario 26-ąją JAV Maisto ir vaistų administracija (FDA) šeštadienį tviteryje paskelbė, jog skubos tvarka leido oficialiai naudoti Johnson & Johnson vakciną nuo koronaviruso. Vakcina skirta vyresniems negu 18 metų amerikiečiams.   

Pareiškę, kad „mes skubame“, nes nepakanka dviejų jau aprobuotų vakcinų nuo COVID-19, t. y. Pfizer irModerna, FDA komiteto nariai neprieštaraudami sutiko įsileisti į amerikietiškąjį vakcinų kokteilį trečiąją injekcinę vakciną nuo COVID.

Kol žiniasklaidos priemonės džiūgavo dėl padidėjusių skiepijimosi galimybių ir variantų, kovo 2-ąją laikraštis „Washington Post“ paskelbė dar didesnę sensaciją apie galimą „istorinį“ dviejų farmacijos milžinių Johnson & Johnson ir Merck, kurios paprastai vaizduojamos kaip „aršios konkurentės“, bendradarbiavimą gaminant vakciną.

Pasitelkę hiperbolizuotą kalbą apie „karo laikotarpio pastangas“ ir gerą „įmonių socialinę atsakomybę“, visuomenės sveikatos apsaugos vadovai nedelsdami ėmė liaupsinti „neįprastą“ susitarimą už tai, kad jis leidžia padvigubinti tai, „ką bendrovei Johnson & Johnson pavyktų nuveikti savo jėgomis“.

Ekspertai reklamuoja vienos dozės Johnson & Johnson vakciną, kurią galima kelis mėnesius laikyti šaldytuve, pavadindami ją idealiu sprendimu gyventojų skiepijimo programoms, kurios susiduria su sudėtingais laikymo ir naudojimo reikalavimais dviejų dozių Pfizerio ir Modernos vakcinoms – „neono šviesoje išryškėjančiu privalumu“, kaip naujienų portalui „News7 Boston“ pareiškė Vanderbilto universiteto Sveikatos politikos departamento  vidaus ligų gydytojas ir infekcinių ligų specialistas dr. Williamas Schaffneris.     

Dr. Nancy Messonnier, kuri vadovauja Ligų kontrolės ir prevencijos departamento vakcinos nuo COVID-19 kūrimo darbams ir kuri prieš dvejus metus sėdėjo šalia dr. Anthonio Fauci, kai šis pateikė Kongresui klaidingą informaciją apie pašalinį vakcinos nuo tymų poveikį, pripažino, kad Johnson & Johnson vakciną bus „paprasčiau naudoti daugeliu aspektų“ ir ji bus „tinkamesnė tam tikroms žmonių grupėms“, nurodo naujienų portalas „CNBC“.

Nujausdama pelningą progą, bendrovė Johnson & Johnson jau ruošiasi pradėti išplėstinius klinikinius tyrimus su vaikais (įskaitant naujagimius ir kūdikius) ir nėščiomis moterimis.

Kitoks modelis, bet tas pats tikslas

Užuot panaudoję tą pačią informacinės RNR (iRNR) technologiją, kuri buvo pirmą kartą pritaikyta Pfizer ir Moderna injekcinėse vakcinose, bendrovė Johnson & Johnson vakcinoje (kurią gaminabendrovės dukterinė įmonė Janssen Pharmaceuticals) naudoja genetinį–inžinerinį „viruso vektoriaus“ modelį, kuris sukurtas susilpninto įprastinio peršalimo viruso, vadinamo adenovirusu 26, pagrindu.

Adenoviruso vakciną ilgai naudojo JAV kariuomenė, tačiau dabar, kai FDA uždegė žalią šviesą Johnson & Johnson vakcinoms nuo COVID, adenoviruso vektoriaus vakciną pirmą kartą leista naudoti gyventojų sveikatos apsaugai

Praėjusią vasarą bendrovė Johnson & Johnson gavo Europos leidimą gaminti vakciną nuo Ebolos, naudojant vektoriaus technologiją. Panašų gamybos metodą savosioms vakcinoms nuo COVID-19, tik su skirtingais adenoviruso vektoriais pritaikė bendrovės Oxford-AstraZeneca ir CanSino Biologics.

Bendrovė Johnson & Johnson adenovirusus apibūdina kaip „priemones, puikiai tinkančias pernešti tam tikrus elementus į žmonių organizmą“. Kalbant apie vakciną nuo COVID, adenoviruso tikslas šiuo atveju yra perduoti ląstelėms genetinius nurodymus – DNR, kuri koduoja koronaviruso spyglio baltymą, ir priversti ląsteles gaminti šį spyglio baltymą. Teoriškai šie „savaime pasigaminę spyglio baltymai“ turėtų išmokyti organizmą „aptikti ir sunaikinti bet kokias tikras SARS-CoV-2 infekcijas, kol virusas nepadarė žalos.“

Nors perdavimo būdas skiriasi nuo lipidinių nanodalelių (kurias „CNN“ vadina „mažučiais riebalų kamuoliukais“), atliekančių pernešėjų vaidmenį Pfizer ir Moderna mDNR vakcinose, visos trys FDA aprobuotos vakcinos nuo COVID siekia to paties naujo tikslo – priversti organizmą gaminti spyglio baltymą. Šis tikslas reiškia esminį nukrypimą nuo tradicinių vakcinų. 

Tenesio universiteto mikrobiologas naujienų portalui „Knox News“ sakė, kad bendrovės Johnson & Johnson metodas yra galingas imunologine prasme, ir pabrėžė, jog modifikuotas adenoviruso vektorius yra „vikrus tarsi griaunamasis rutulys“ ir „labai matomas imuninei sistemai“.  

2020 metais gegužės mėnesį leidinyje „Chemical & Engineering News“ paskelbtame straipsnyje teigiama, kad jau 30 metų tyrinėjamas adenoviruso metodas gali pasigirti „marga praeitimi“, įskaitant „nepavykusią genų terapiją“.

Neišsigandę adenoviruso vektoriaus sugebėjimo sukelti labai stiprius ir netgi mirtinus uždegiminius procesus, vakcinos tyrėjai pasirinko šį metodą tik todėl, kad panoro sužinoti, ar galingos injekcijos gali „sukelti antikūnų ataką prieš pačią vakciną“.      

2007 metais bendrovė Merck, atlikdama klinikinius tyrimus su adenoviruso vektoriaus vakcina prieš ŽIV, susidūrė su dar viena problema: mokslininkai pamatė, kad ši vakcina, kaip paradoksaliai skambėtų, padidino dalies paskiepytųjų pavojų užsikrėsti ŽIV. Tai buvo pamokanti istorija, kuri „padėjo riebų tašką“ ir privertė kuriam laikui pamiršti adenavirusų klausimą.

„Morališkai susikompromitavusi“ vakcina

Reaguodama į FDA skubos tvarka išduotą leidimą naudoti Johnson & Johnson vakciną nuo koronaviruso, Naujojo Orleano katalikų arkivyskupija ir katalikų vadovai Sent Luise nedelsdami paskelbė, kad ši injekcinė vakcina yra „morališkai susikompromitavusi“, kadangi bendrovė „daug kur naudoja iš aborto liekanų išgautas ląstelių linijas“, ir paragino vietos katalikus nesiskiepyti šia vakcina. Šie prieštaravimai yra tokio pat pobūdžio, kaip ir laiškas, kurį JAV Katalikų vyskupų konferencija prieš metus išsiuntė FDA, išreikšdama jame susirūpinimą dėl kuriamos vakcinos nuo COVID-19, kuri susijusi su „etikos požiūriu problematiškomis“ ląstelių linijomis.

Ląstelių linija, kurioje bendrovė Janssen augina adenaviruso vektorių – tai žmogaus embriono ląstelių linija, kuri vadinasi PER.C6. Šiai ląstelių linijai reikalingas tinklainės audinys buvo išgautas iš sveiko, 18 savaičių amžiaus vaisiaus, atlikus pasirinktinį abortą. AstraZeneca-Oxford vakcinoje nuo COVID panaudota kitokia žmogaus embriono ląstelių linija savajam adenovirusui dauginti – HEK293T.

Norėdami sukurti nenutrūkstamą šio tipo ląstelių liniją, kuri dar vadinama „nemirtinga“ ląstelių linija, mokslininkai turi dirbtinai apdoroti originalias ląsteles, kurių gyvavimo trukmė priešingu atveju būtų ribota. To pavyksta pasiekti paveikiant ląsteles cheminiais veiksniais arba paverčiant jas vėžinėmis. Kadangi toks ląstelių apdorojimas reiškia ne ką kita, o jų genetinius pokyčius, „neabejotinai pasikeičia ląstelių populiacija ir jų veikimo mechanizmai“.

Daugiau kaip prieš du dešimtmečius aukštas FDA pareigūnas oficialiai įspėjo apie neišvengiamą pavojų, susijusį su vakcinų kūrimo procesui naudojamomis nenutrūkstamomis ląstelių linijomis, ir pastebėjo, kad tokios ląstelių linijos „neabejotinai“ turi anomalijų, taipogi su nerimu pripažino, kad jos „galimai skatina auglių susidarymą laboratorinių gyvūnų organizmuose“.

2020 metų pabaigoje paviešintas FDA dokumentas rodo, kad šie jautrūs klausimai dar toli gražu neišspręsti, ypač kalbant apie ląstelių linijas PER.C6 ir HEK293T. Šio FDA dokumento autorius pabrėžia, kad „tumorigeninės ir iš auglių išgautos ląstelės yra pagrindinė saugumo problema“, ir pastebi, jog šiose ląstelių linijose slypi „slaptos“ arba „tylios“ grėsmės, kurias galima „sužadinti tam tikromis vakcinos gamybos sąlygomis“.

Informaciniame lapelyje sveikatos apsaugos darbuotojams, skiepijantiems pacientus Johnson & Johnson vakciną nuo koronaviruso, nurodoma, kad kiekvienoje vakcinos dozėje „gali būti šeimininko ląstelių baltymų likučių ir / arba šeimininko ląstelių DNR“, bet supaprastintame informaciniame lapelyje, kuris skirtas vakcinos gavėjams ir jų globėjams, šios informacijos nėra.  

Vadinasi, kol skiepijami šia vakcina pacientai savo iniciatyva neperskaitys sveikatos apsaugos darbuotojams skirto informacinio lapelio, jie nežinos apie šį galimai svarbų faktą.

Italijos vakcinų tyrimo ir propagavimo organizacija Corvelva, atlikusi išsamius ląstelių linijos vakcinose tyrimus ir išanalizavusi abortuoto vaisiaus DNR, įspėja, kad ši DNR yra anomalinė ir gali sukelti auglių vystymąsi. Corvelva konstatuoja, kad šio tipo vakcinos „turi būti laikomos defektinėmis ir potencialiai pavojingomis žmonių sveikatai“.

Kartu su kitais neveikliaisiais ingredientais Johnson & Johnson vakcinoje dar yra polisorbato-80 – stabilizatoriaus, kuris, kaip parodė tyrimai, gali pernešti kitas medžiagas per hematoencefalinį (t. y. kraujo ir smegenų) barjerą.  

Serijiniai nusikaltėliai

Vertinant Johnson & Johnson ir Merck eksperimentinės vakcinos nuo COVID galimą saugumą, būtų neprošal atkreipti dėmesį į šių korporacinių monstrų neitin  gražią praeitį, liudijančią, kad bendrovės, tiesą sakant, buvo serijiniai nusikaltėliai.  

Pavyzdžiui, bendrovė Merck 2007 metais sumokėjo 4,85 milijardus JAV dolerių  už tai, kad buvo pripažinta kalta dėl nelegalaus prekiavimo savo gamybos preparatu „Vioxx“. Bendrovei buvo pateikta daugybė kitų kaltinimų sukčiavimu, apgaule ir aplaidumu, įskaitant vakcinų nuo tymų, kiaulytės ir raudonukės (MMR) bei nuo žmogaus papilomos viruso (HPV) gamybą. 

O štai bendrovės Johnson & Johnson pastarųjų metų nusikalstama praeitis yra tokia:

  • 2013 m. JAV teisingumo departamento nurodymas sumokėti 2,2 milijardo JAV dolerių baudų pagal civilines ir baudžiamąsias bylas dėl antipsichozinio preparato Risperdalio ir dviejų kitų gydomųjų preparatų, kurios buvo iškeltos dėl agresyvios ir pažeidžiančios reikalavimus rinkodaros bei kitų įtartinų veiksmų, pavyzdžiui, sukčiavimo ir dėkingumo mokesčių.   
  • 2019 m. Filadelfijos teismo sprendimas dėl 8 milijardų JAV dolerių,  skirtų atlyginti žalą vyrui, kuris pareiškė, kad bendrovė Johnson & Johnson neįspėjo, jog Risperdalis gali paskatinti krūtų augimą berniukams. Prieš bendrovę buvo paduota tūkstančiai kitų ieškinių dėl to paties reikalavimo.
  • 2019 m. Oklahomos valstijos teismo sprendimas dėl 572 milijonų JAV dolerių už tai, kad bendrovė prisidėjo prie opioidų krizės. 
  • 3.9 milijardo JAV dolerių už 25 000 ieškinių dėl bendrovės Johnson & Johnson vaikiškos pudros, užterštos asbestu. 2018 m. Misūrio valstijos teismas sprendimą, kuriuo bendrovei buvo priteistas „vienas didžiausių žalos atlyginimų per visą JAV teisės istoriją“, priėmė išnagrinėjęs bendrovės vidaus dokumentus, kurie aiškiai parodė, jog bendrovė nuo aštuntojo dešimtmečio žinojo apie vaikiškos pudros užterštumą.  

Šių skandalų įkarštyje 2019 m. leidinys „The Guardian“ rašė, kad „specialistams darosi neramu, jog vieną žinomiausių prekės ženklų ir patikimiausių bei vertingiausių bendrovių užklupo pati tikriausia egzistencinė krizė“. Paminėjęs „kritusius produktų pardavimus“, „teismų sprendimus“ ir pastebėjęs akivaizdų reputacijos nuosmukį, britų naujienų leidinys paklausė: „Tai kas gi nutiko bendrovei Johnson & Johnson?”

Pasirodžius bendrovės Johnson & Johnson vakcinai nuo COVID (ši injekcinė vakcina jau reklamuojama kaip „visam pasauliui skirta vakcina“ ir galima „pandemijos pabaiga“), atrodo, „The Guardian“ jau žino atsakymą: bendrovė visas savo ankstesnes bėdas palaidos užmarštyje, tarsi jų ir nebuvo, paslaugios žiniasklaidos priemonės nekreips dėmesio į  prieštaringus paskutiniųjų bandymų su adenaviruso vakcina saugos dokumentus (įskaitant praėjusį spalį bendrovės sustabdytus klinikinius tyrimus), o  neapsisprendę, COVID išgąsdinti amerikiečiai, susigundę paprasta vienos dozės injekcija, išsirikiuos į eilę, norėdami pasiskiepyti Johnson & Johnson tiriamąja vakcina, kuri, kaip nurodė pati FDA, „nėra licencijuota jokiai  konkrečiai indikacijai“.

Gaila, daugelis šių žmonių nežinos, kad, kitaip, negu pavojingų vaistų atveju, jie negalės paduoti į teismą vakcinos nuo COVID gamintojų ir pareikalauti žalos atlyginimo, jeigu kažkas atsitiks.